Babilonas Kaunas: Juozo ir Elenos Daugirdų namų gyventojai 1931-1944 m.

LTStraipsnis pristato pirmuosius „Drobės“ bendrovės direktoriaus, Amerikos lietuvio Juozo Daugirdo ir jo žmonos Elenos Daugirdienės gyvenamųjų namų Vytauto prospekte 14 (dab. Vytauto pr. 30 ir Bažnyčios g. 6) Kaune gyventojus. Tyrimo tikslas – nustatyti, kas buvo pirmieji gyventojai, atskleisti jų „migraciją“ ir gyvensenos ypatumus. Tuo pačiu, patikslinti žinias apie nuomojamas patalpas, jų skaičių ir charakteristiką, surinkti kiek įmanoma daugiau liudijimų „iš pirmų lūpų“ apie pastatus ir gyvenamąsias erdves nagrinėjamu laikotarpiu. Taip pat – išsiaiškinti, kur tiksliai šiuo laikotarpiu gyveno savininkų Daugirdų šeima. Nagrinėjamas laikotarpis apima nuo 1931 m. pabaigos, kai buvo baigtas statyti keturių aukštų nuomojamas daugiabutis (archit. V. Dubeneckis), iki antrosios sovietų okupacijos 1944 m. vasarą. Šiuo laikotarpiu name gyveno daug labai skirtingų žmonių. Tarp jų – ir žymūs valstybės bei visuomenės veikėjai, ir prieštaringos istorinės asmenybės. Nuo aukšto rango Lietuvos karininkų ir užsienio valstybės diplomato iki KGB agento. Jų tautybės – lietuviai, žydai, lenkai, vokiečiai, rusai, olandai, prancūzas. Jų likimai – sušaudymai, getas, tremtis, emigracija arba išlikimas / prisitaikymas. Daugelio – nežinomas… Namai Vytauto pr. 14 – tarsi sumažintas pačios Lietuvos modelis, tikras Babilonas Kaunas. Jų istorijoje kaip veidrodyje atsispindi daugialypė, sudėtinga šalies istorija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: 20 amžius; Gyvenamieji namai; Gyventojai; Juozas Daugirdas; Elena Daugirdienė; Lilia Daugirdaitė; Savininkai; Vladimiras Dubeneckis; Architektai; 20th century; Owners; Architects; Living house; Inhabitants.

ENThe article features the former residents of the houses of the „Drobė“ company director, Lithuanian American Juozas Daugirdas and his wife Elena Daugirdas at 14 Vytauto Prospektas (now 30 Vytauto Prosp. and 6 Bažnyčios St.) in Kaunas. The aim of the research was to identify the first inhabitants, their „migration“ and their living habits and, at the same time, to clarify the number and characteristics of the rented premises and to collect as many first-hand testimonies as possible of the buildings and living spaces during the period concerned. The aim was also to find out exactly where the Daugirdas family lived during that time. The research period covers the time between the end of 1931, when the four-storey tenement building (designed by arch. V. Dubeneckis) was completed, to the second Soviet occupation in the summer of 1944. During this period, the houses were inhabited by many very different people. Among them were famous state and public figures, as well as controversial historical personalities – from high-ranking Lithuanian military officers and a foreign diplomat to a KGB agent. Their nationalities included Lithuanians, Jews, Poles, Germans, Russians, Dutch and French. Their fates – shootings, ghetto, exile, emigration or survival/adaptation. Often unknown… The houses at 14 Vytauto Prosp. are like a scaled-down model of Lithuania itself, a real Babylon Kaunas. Their early history reflects the diverse and complex history of the country at that time.The article gives a brief account of the life and activities of the people who lived there – the tenants and the owners’ family – and refers, if known, to their further fate. At the same time, it briefly describes the buildings and living spaces. New facts of life or circumstances relating to the houses/apartments are revealed in some detail. Many of the sources are presented for the first time. Most of the portrait and documentary photographs illustrating the article have also not yet been published. The chosen approach of researching the history of the houses – through the histories of their inhabitants – enabled to uncover a lot of new, hitherto unpublished information (e.g. about Julius Quittner working there, or about the owners, the Daugirdas family), and to answer some questions or to clarify contradictory information, as well as to find some unexpected connections (Daugirdaite–Nakas). [From the publication]

• Dienoraštis / Mykolas Römeris ; iš lenkų kalbos vertė Grigaitienė Vaiva ; [sudarytojas ir mokslinis redaktorius Rimantas Miknys]. Vilnius : Versus aureus; 2007-2022. 10 kn.
• Gyvenamųjų namų architektūra / Vaidas Petrulis. Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918-1940 / sudarė Marija Drėmaitė. Vilnius: Lapas, 2018. P. 259-275.
• Jewish urbanization and the midsize city: the case of Kaunas, Lithuania / Motti Zalkin. Jews and urban life / edited by Leonard J. Greenspoon. West Lafayette: Purdue University Press, 2023. P. 123-137.
• Lietuvos bankininkai : gyvenimų ir darbų pėdsakai / Vladas Terleckas. Vilnius : [Lietuvos bankas], 2001. 526 p.
• Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Żeligowskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. laprkitis-1920 m. spalis) : dokumentų rinkinys / sudarė Edmundas Gimžauskas ; parengė Edmundas Gimžauskas, Artūras Svarauskas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2012. 702 p.
• Policijos mokslas tarpukario Lietuvoje / Česlovas Mančinskas. Jurisprudencija. 2002, Nr. 35 (27), p. 26-34.
• Policijos spauda Lietuvoje 1920-1940 metais / Eugenijus Palskys. Jurisprudencija. 2000, Nr. 16 (8), p. 86-98.
• Politika per kultūrą : užsienio valstybių diplomatinis korpusas Kaune / Asta Petraitytė. Darbai ir dienos. 2002, t. 30, p. 25-38.
• Tarpukario Šeduva / Emilija Brajinskienė, Jonas Linkevičius. Šeduva / vyriausiasis redaktorius sudarytojas Jonas Linkevičius. Vilnius: Versmė, 2016. P. 522-563.
• Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba, 1888-1932 / Lina Preišegalavičienė. Kaunas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2018. 271 p.
• Užsienio valstybių diplomatinis korpusas Kauno kultūriniame gyvenime 1923-1940 metais / Asta Petraitytė. Kauno istorijos metraštis. 2002, 3, p. 143-156.
• Žydai Pakaunėje / sudarytoja Inga Stepukonienė. Kaunas : Naujasis lankas, 2018. 335 p.