Mirtingumo skirtumai

LTRyški gyventojų mirtingumo sociodemografinė diferenciacija rodo Lietuvių bei kitų Rytų ir Vidurio Europos šalių gyventojų sveikatos ir mirtingumo problemų aktualumą. Nepalankius Lietuvos vidutinės tikėtinos gyventojų trukmės rodiklius sąlygoja itin didelis kai kurių sociodemografinių gyventojų grupių mirtingumas. Didėjanti Lietuvos gyventojų mirtingumo diferenciacija reikalauja išsamesnių mokslinių tyrimų ir tikslesnių duomenų. Tarptautinė patirtis rodo, kad patikimiausia informacija apie gyventojų mirtingumo diferenciaciją yra gaunama remiantis su gyventojų surašymu sujungtais mirtingumo duomenimis. Tokių tyrimų metu tiek išgyvenusiųjų, tiek mirusiųjų sociodemografinis statusas yra nustatomas iš to paties šaltinio - gyventojų surašymo duomenų. Tai vykdoma einamosios gyventojų statistikos mirties įrašus jungiant su tų pačių asmenų įrašais, gautais paskutinio gyventojų surašymo metu. Iki šiol Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, gyventojų mirtingumo sociodemografinių netolygumų tyrimai buvo vykdomi remiantis einamosios statistikos duomenimis, jų nejungiant su surašymo duomenimis. [...] Šiame skyriuje pristatomi pirmą kartą Lietuvoje atlikto gyventojų surašymo ir mirtingumo duomenų sujungimo būdu paskaičiuoti mirtingumo sociodemografinių skirtumų rezultatai: vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pagal išsilavinimą ir santuokinį statusą. Papildomai gyventojų surašymo duomenų panaudojimo galimybės yra iliustruojamos Lietuvos gyventojų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės geografinių skirtumų duomenimis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mirtingumas; Mortality.

ENSignificant socio-demographic differences of population mortality in Lithuania and other East and Central European countries show how actual health and mortality problems are. Unfavourable average human lifetime in Lithuania is influenced by extremely high mortality among people from certain demographic groups. Constantly growing differentiation in mortality among Lithuanian citizens requires more detailed scientific research and exact data. International experience shows that the most reliable data about human mortality may be collected via population census in combination with mortality records. During the research, socio-demographic status of passed away and lived through people is determined using the same source, i.e. population census. This is done by coupling statistical mortality records with the latest population census records of the same people. Up to now, in Lithuania as well as in many other countries, research of socio-demographic differences of mortality was based on the analysis of current statistical data without combining them with data of population census. […] This part presents the results of first in Lithuania research of socio-demographic mortality differences performed by combining the population census and the mortality records: average lifetime vs. education and marital status. Additionally, options of using data collected via the population census are exposed through geographical differences of the average lifetime.