Apokalipsė kine: filosofinės prielaidos

LTŠi monografija sudaryta iš šešių skyrių. Trys pirmieji skirti žanriniam pasaulio pabaigos kinui, trys paskutinieji - žanro ribas peržengiančioms alternatyvioms kinematografinėms apokalipsės vizijoms aptarti. Pirmame skyriuje „Apokalipsės kinas kaip kontrafaktinis fenomenas” aptariamos bendros pasaulio pabaigos industrijos sąlygos bei nagrinėjama, kokia vieta šioje industrijoje skiriama žanriniam apokalipsės kinui. Antrame skyriuje „Žvilgsnio asimetrija apokalipsės kine” analizuojama esminė žanrinio pasaulio pabaigos kino privilegija „matyti-būti nematomam”, kuri pagrindžia išskirtinį žanrinių apokalipsės reginių žiūrovo statusą. Trečiame skyriuje „Apokalipsės formulė: pasaulio pabaigos klišės ir štampai” nusakoma žanrinio apokalipsės kino sąranga, taip pat nežymios šios sąrangos modifikacijos postapokalipsės kine. Ketvirtas, penktas ir šeštas skyriai skirti nežanriniam kinui, juose aptariamos skirtingos žanrinės formulės dekonstravimo taktikos. Ketvirtame skyriuje „Teismas kine ir kino teismas” interpretuojamas toks kinas, kuris reaktualizuoja apokalipsės kino žiūrovo statusą, taip pat verčia klausti, kokia yra kino vieta ir funkcija numanomame Paskutiniame teisme. Penktas skyrius „Kinas kaip mokymasis mirti” skirtas tiems kino kūriniams, kuriuose apokalipsės vizijos radikalizuojamos pasitelkus mirties ir (pabaigos) laiko tematiką. Šeštas skyrius „Apokalipsės (pasaulio pabaigos) kinas kaip kinas be pabaigos” atlieka dvejopą funkciją. Čia nagrinėjami filmai, kuriuose pasaulio pabaiga vizualizuojama be jokio regimo pabaigos akcento. Be to, toks pasaulio pabaigos kinas kaip kinas be pabaigos leidžia reziumuoti esminius žanrinio ir nežanrinio apokalipsės kino skirtumus. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Kinas; Kino filmai; Kino filosofija; Apokalipsė; Cinema; Films; Film philosophy; Apocalypse.

EN[...] As this book is not intended as a history of cinema, its aim is not to cover a wide and detailed panorama of apocalypse, end-of-the-world and catastrophe films, but to describe the main principles and contexts in depicting the apocalypse. The first part of the book interprets genre cinema of the apocalypse, with a description of the basic characteristics of such film, common to most works in the genre. The second part focuses on cinema transgressing the boundaries of genre and interprets the tactical moves by which the unifying genre schema is broken The monograph consists of six chapters, the first three examining apocalyptic genre cinema, while the last three discuss cinematographic visions of the apocalypse which transgress genre boundaries. The first chapter, "Apocalyptic cinema as a counter/actual phenomenon", examines the main conditions of the "end-of-the-world" industry and where it positions apocalypse genre film. The second chapter, "Asymmetry of gaze in apocalyptic cinema", analyzes the fundamental privilege in apocalypse genre cinema of "seeing-being unseen", which grants exceptional status to the viewer. The third, "Formula of the apocalypse: cliches and stereotypes of the end of the world", describes the construction of genre apocalyptic cinema as well as its slight modifications in post-apocalyptic cinema.The fourth, fifth and sixth chapters are dedicated to non-genre film and discuss various tactics of deconstructing the genre formula. The fourth chapter, "Judgment in cinema and the Judgment of cinema", interprets cinema which redefines the status of viewer and questions the position and function of cinema itself on the anticipated Judgment day. The fifth chapter, "Cinema as learning to die", is dedicated to works in which apocalyptic visions are radicalized by the theme of death and (end) time. The last chapter, "Apocalyptic (end time) cinema as cinema without end", serves a double function. It explores films in which the end of the world is portrayed without any noticeable accent on the ending. It is precisely such cinema which allows us to summarize the fundamental differences of genre and non-genre apocalyptic cinema. [From the publication]