Antisemitism in the interwar Republic of Lithuania : focus on the 1930s

LTStraipsnyje analizuojami lietuvių-žydų santykiai pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918–1940 m.), dėmesį sutelkiant ties 3-ajame dešimtmetyje kilusia antisemitizmo banga. Lietuvoje net ir sustiprėjus antisemitizmui 3-ajame dešimtmetyje pakantumas žydams buvo ženkliai didesnis nei Lenkijoje, Rumunijoje ar Vengrijoje. Patys žydai pripažino, kad Lietuvos vyriausybė netik nekurstė antisemitinių nuotaikų, bet ir griežtai kovojo su antižydiškus išpuolius organizavusiais chuliganais. Ligi tol buvę valstiečių tauta lietuviai pradėjo formuoti tautinę biurokratiją bei miesto proletariatą. Administracinėje sferoje konkurencijos su etninėmis mažumomis problema buvo išspręsta paprastai – į postus buvo skiriami tik lietuviai. Tuo tarpu ekonomikos sferoje tokia reguliacija etniniu pagrindu buvo sunkiai įgyvendinama. Net ir siekdami lituanizuoti šį sektorių valdžios atstovai privalėjo skaitytis su įstatymais įteisinta visų piliečių lygybe. 3-ajame dešimtmetyje lietuviai sparčiausiai įsitvirtino pramonės ir prekybos sektoriuje, išstumdami žydus, kurių pozicijos vis tik išliko pakankamai stiprios. Dešiniosios ir katalikiškos pakraipos politinės jėgos kritikavo vyriausybę dėl pernelyg švelnios politikos žydų atžvilgiu ir reikalavo dar griežtesnių žydų suvaržymo socialiniame ir ekonominiame gyvenime. Antano Smetonos valdžia sugebėjo atlaikyti šį spaudimą ir išlaikė tvirtą prieš antisemitizmą nukreiptą politikos kursą.Reikšminiai žodžiai: Antisemitizmas; Ekonominė konkurencija; Tautinės mažumos; Politinės organizacijos; Ideologinė publicistika.

ENThe paper analyses the Lithuanian-Jewish relations in the first Republic of Lithuania (1918–1940 m.), with a focus on the wave of anti-Semitism in the 1920s. Despite increased anti-Semitism in the 1920s, tolerance for the Jews in Lithuania was significantly greater than in Poland, Romania or Hungary. The Jews themselves acknowledged that the Lithuanian government did not incite anti-Semitic moods and intensely fought against hooligans who organised anti-Jewish attacks. A nation of peasants up to then, the Lithuanians began building their national officialdom and urban proletariat. The problem of competition in the administrative sphere was solved in a simple way: only Lithuanians were appointed to administrative jobs. Meanwhile, this sort of regulation based on ethnicity in the economic sphere was hard to implement. Even while attempting to Lithuanise this sector the authorities were obliged to obey the law that legitimised equality of all citizens. In the 1920s, the Lithuanians gained a foothold in the industry and trade sector the fastest, ousting the Jews whose positions nonetheless remained fairly strong. The rightist and the Catholic political forces criticised the government for its overly mild policy towards the Jews and demanded even greater restrictions for the Jews in the social and economic life. The government of President Antanas Smetona succeeded in resisting this pressure and retained a strong political course directed against anti-Semitism.