Nacionalinės etikos griuvėsiai, arba Kaip nužudyti valstybę jos intelektualų rankomis

Collection:
Sklaidos publikacijos / Dissemination publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Nacionalinės etikos griuvėsiai, arba Kaip nužudyti valstybę jos intelektualų rankomis
Edition:
2-asis papild. leid.
Publication Data:
Vilnius : Kultūros barai, 2020.
Pages:
296 p
Notes:
Bibliografija išnašose.
Contents:
Autorės žodis — Naujoji seno sukirpimo kairė — Europiečių dilema (I) — Europiečių dilema (II) — Kas yra pilietiškumas? — Kokia santara, tokia ir šviesa — Trečiojo kelio atšakos, arba Kaip naudotis kirmgrauža — Tremtys versus dešrelės — Sovietinės istoriografijos zombiai — Nacistinė patriotizmo kritika — Pilietinės visuomenės institutas ir kiti „konjako klubai" — Ko maža šalis galėtų pasimokyti iš kitos, dar mažesnės — Tikrieji Šiaurės Atėnai, arba Keletas apibendrinamųjų pastabų — Dar kartą dėl pirmojo sutarties su valstybe paragrafo — Simbolinis apsivalymas - kodėl tam priešinasi net „revoliucijos vilkai" — Skaistybės kermošius moralinio nuopuolio fone — Stalino saulė ir Busho mėnulis — „Neabsoliučios" moralės ir tiesos reikšmė teisei ir teisininkams — Aiškiaregiai ar lunatikai? — Mąstykime kartu.
Summary / Abstract:

LTĮ šią knygą sudėti tekstai, 2011-2014 m. paskelbti „Kultūros baruose“, vėliau juos persispausdino kiti leidiniai, interneto portalai. Straipsnių ciklą, pavadintą „Nacionalinės etikos griuvėsiai, arba Kaip nužudyti valstybę jos intelektualų rankomis“, KB redakcija 2013 m. išleido atskira knyga. Čia jau antras, gerokai papildytas to straipsnių rinkinio leidimas. Apie ką rašau? Nagrinėju iš esmės vieną temą - tai Lietuvos neosovietizacija, prasidėjusi gana greitai po 1990-ųjų Kovo 11-osios ir įvairiomis formomis vykdoma iki šiol. Lietuvių inteligentija bando pateisinti ir pagražinti sovietinę sistemą, kruopščiai ieškodama argumentų, kuriais galėtų užmaskuoti sovietų vykdytą genocidą. Liaupsina kultūros pasiekimus, vadina tai net „renesansu“, daro reveransus kompartijai, neva ji - ne tautos duobkasė, o gelbėtoja. Pasitelkiant sovietines istoriografijos klišes, nuosekliai diegiama visuotinė amnezija. Įsigali niekinamas požiūris į antisovietinĮ pasipriešinimą, kraują stingdo abejingumas komunizmo aukoms. Žeminami asmenys, pasiaukojam ai siekę Lietuvos laisvės, tyčiojamasi iš valstybės simbolių, šaipomasi iš pastangų integruotis į Vakarus... Nemaža lietuvių inteligentijos dalis atsainiai žvelgė} nepriklausomybę jau ir Atgimimo laikais, tačiau anuomet atrodė, kad šis reiškinys yra okupacinės sovietizacijos paveldas, kuris savaime išnyks, tautai judant laisvės kryptimi, o vis dažniau atvykstantys išeivijos inteligentai, vietinis jaunimas, įgijęs vakarietišką išsilavinimą, galutinai atmes sovietinės sistemos liekanas. Deja, gana greitai tapo aišku, kad situacija klostosi visiškai priešingai. Pasak graudaus oksimorono, tamsioji šviesuomenė tapo ypač veiklia neosovietizacijos agente. Ir taip atsitiko tuo metu, kai valstybė, formaliai žiūrint, pasiekė stulbinamai aukštą nepriklausomybės lygį. [Iš teksto, p. 11-12]Reikšminiai žodžiai: Sovietmetis; Sąjūdis; Lietuvių intelektualai; Kultūros barai; Desovietizacija; Neosovietizacija. Pilietinė visuomenė; Intelektualai; Kultūra; 20 amžius; Liberalizmas; Inteligentija; Nacionalinė etika; Patriotizmas; Pilietiškumas; Socialinė etika. Keywords: Soviet period; Lithuanian intellectuals; De-sovietisation; Neo-sovietisation; ; 20th century; Civil society; Culture; Social ethics; Intellectuals; Liberalism; National ethics; Patriotism; Politics; Public spirit.

ISBN:
9786098003246
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/94989
Updated:
2024-06-04 11:21:43
Metrics:
Views: 41
Export: