Assessment of the agrarian landscape structure in the development area of the major cities of Lithuania

LTReikšminiai žodžiai: Agrarinis kraštovaizdis; Priemiestinės teritorijos; Darni miestų plėtra; Agrarian landscape; Suburban areas; Sustainable urban development.

ENAgrarian landscape structure in Lithuania is relatively stable and changes only due to intensive economic activities such as construction of buildings, land reclamation, and afforestation. The changes due to the aforementioned activities are most evident in the development areas of the major cities, which are characterized by the increasing process of chaotic urbanization. The suburban municipalities, bordering the three major cities of Lithuania (Kaunas, Vilnius, Klaipėda), were chosen for the research. To determine areas that were influenced by the urban development among the analyzed cities, the multicriteria analysis method was chosen, which helped to assess the intensity of the suburban area development. The determined areas, which were influenced by the urban development, were divided into three categories, in which the villages of 583 agrarian territories are included. The greatest influence of the urban development on the agrarian landscape is evident in the territories that are closest to the major cities (in the areas of category I) and in which the structure of the components of the agrarian landscape changes mostly by reducing the agricultural land. To ensure a balanced influence of urban development on the agrarian landscape, the average built-up area in the development area of the major cities should not be higher than 20%–30% and the agricultural land area should not be lower than 30%–45%. To preserve the fertile land, the built-up areas should be designed in the agricultural lands with lower productivity. [From the publication]

• Didžiųjų Lietuvos miestų priemiestinių zonų žemės naudojimo geografiniai ypatumai (Vilniaus ir Klaipėdos priemiesčių pavyzdžiu) : disertacija / Darius Česnavičius. Vilnius, 1999. 178 lap.
• Lietuvos urbanistinių sistemų transformacijos ir mutacijos / Pranciškus Juškevičius, Skirmantė Mozūriūnaitė, Saulius Motieka. Urbanistika ir architektūra. 2009, t. 33, Nr. 4, p. 225-238.
• Miesto drieka kaime: socialinis ir aplinkosauginis aspektai / Jurgis Bučas. Urbanistinė drieka: miesto ir kaimo sandūra / sudarytojai: Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė, Kęstutis Zaleckis, Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė. Kaunas: Technologija, 2010. P. 5-11.
• Priemiesčio teritorijų planavimo sąlygos ir galimybės / Zigmas Jonas Daunora. Urbanistika ir architektūra. 2003, t. 27, Nr. 2, p. 43-50.
• Priemiestinio kraštovaizdžio vertinimo ypatumai / Giedrė Laukaitytė-Malžinskienė. Urbanistika ir architektūra. 2005, t. 29, Nr. 2, p. 81-89.
• Tvarumo ir darnos veiksniai planuojant urbanistinę plėtrą / Zigmas Jonas Daunora. Urbanistika ir architektūra. 2010, t. 34, Nr. 4, p. 208-215.
• Urbanistinio planavimo deformacijos / Pranciškus Juškevičius, Kristina Gaučė. Urbanistika ir architektūra. 2010, t. 34, Nr. 4, p. 195-207.
• Vilniaus istorinių priemiesčių genezės, raidos ir vertybių ypatumai / Dalia Dijokienė. Urbanistika ir architektūra. 2006, t. 30, Nr. 2, p. 78-86.
• Žemėnaudos struktūros kaita ir jos įtaka agrarinių kraštovaizdžių geodinaminiam stabilumui (Skiemonių seniūnijos pavyzdžiu) / Algimantas Česnulevičius, Raimonda Lumpickaitė, Ilona Jurevičienė. Geografijos metraštis 2005, 38(1), p. 80-89.