A Quality paradigm of academic activity of lecturers

LTStraipsnyje siekiama atsakyti į probleminį klausimą – kokia vieta šiame akademinės veiklos kokybės vertinime yra skiriama žmoniškajam faktoriui, t.y. ar tik įvairiais teisiniais reglamentais galima užtikrinti dėstytojų akademinės veiklos kokybę? Analizuojant senosios ir naujosios dėstytojų akademinės veiklos kokybės sampratas bei galimas tolimesnes tendencijas šioje srityje, yra pateikiamos dvi akademinės veiklos kokybinės paradigmos: Procesualioji, kuri suprantama kaip sąmoningas aukštosios kokybės užtikrinimo procesas ir apibrėžiama tikslo, siekių, veiklos pagrindų, normų, indoktrinacijų ir kt. kriterijais. Substantyvioji kokybės prasmė, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas savirealizacijos normų analizei, t.y. veiksniams, tiesiogiai įtakojantiems pačių dėstytojų sampratą apie kokybę aukštajame moksle. Gauti tyrimo rezultatai atskleidė, kad "senoji" akademinė veikos kokybės paradigma savo siauru kontekstu, nepajėgi atliepti su aukštuoju mokslu susijusių šiuolaikinių procesų. Siekiant išlaikyti aukštą dėstytojų akademinės veiklos kokybę, būtina daugiau dėmesio skirti į sukuriamas savirealizacijos normas akademinės bendruomenės santykių kontekste, kadangi nuolatinės kaitos procese, dėstytojo turimos žinios ir asmeninė patirtis tampa jo saviraiškos laisvę ribojančiais ir nepatikimais pagrindais. Todėl "naujoje" dėstytojų akademinės veiklos paradigmoje svarbu atsižvelgti į tai, kad kiekvienas naujas pokytis dažniausiai veda prie platesnės specializacijos, kuri skatina asmeninę veiklą plėtoti neapsiribojant vien savo dėstomos srities pagrindais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Quality paradigm; Academic activity.

ENThe article aims to answer a problem question – what is the place of the human factor in the assessment of quality of academic activities. The article deals with two qualitative paradigms of academic activity of lecturers: Process sense of quality, which is understood as a conscious process for high quality assurance by applying self-criticism and reflection based on outside criticism; Substantive sense of quality, the base whereof contains the standards of self-realisation. The results of the research revealed that the “old” quality paradigm of academic activity is an objective to reveal the universal truth, an attempt to understand the complicated order by separating it from the environment. In order to preserve the high quality of academic activity of lecturers, both reflections based on self-criticism and outside criticism, and the standards of self-realisation in the context of the academic community relations should be considered. The "new" paradigm is a continuous search and application of innovations displaying the polysemy and complexity of the process involving selection of various possibilities, mutual and individual cognition. Looking for a consensus in the aspect of the academic activity quality does not certainly mean the relativity of argumentation: this process proceeds by denying the former knowledge; therefore, it should be treated as the condition of discussions and not as the aim or end. Usually, each new paradigm leads to stronger specialisation and this motivates the development of personal activity without justifying the fundamentals of one’s own field. [From the publication]