Kai sunku vėl pasitikėti. Nusivylimo išgyvenimai po artimojo savižudybės

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

• Gyvenimas po lūžio: kultūrinių traumų psichologiniai padariniai / sudarytoja Danutė Gailienė. Vilnius : Eugrimas, 2015. P. 249-259
• Taip pat paskelbta (anglų kalba) leidinyje: Lithuanian faces after transition: psychological consequences of cultural trauma / edited by Danutė Gailienė. Vilnius : Eugrimas, 2015. P

LTTyrime dalyvavusių nusižudžiusiųjų artimųjų įvardijamas nusivylimo jausmas yra nevienareikšmis: patiriamas nusivylimas mirusiu artimuoju, savo socialine aplinka, visuomene, valstybe ir institucijomis, aukštesnėmis jėgomis. Tokie rezultatai atspindi, kad po artimojo savižudybės pasitikėjimo jausmas gali susvyruoti ir kitose - socialinėje, visuomeninėje, dvasinėje - srityse. Nors jaučiamas pagalbos po artimojo savižudybės poreikis, nusivylimo jausmas gali skatinti gedintįjį atsiriboti nuo aplinkinių, nepasitikėti visuomene, valstybe, institucijomis. Neišpildyti lūkesčiai kelia nesaugumo, vienatvės, bejėgiškumo jausmus. Tokie rezultatai atskleidžia gedinčiojo pasitikėjimo jausmo socialinėje, visuomeninėje bei dvasinėje srityse atstatymo svarbą. Nusivylimo po artimojo savižudybės analizė parodė gedinčiojo reakcijų kompleksiškumą ir įvairiapusiškumą. Tik susipažinę su sudėtingais gedinčiųjų išgyvenimais galime geriau juos suprasti bei stengtis tinkamai padėti, atliepti gedinčiųjų poreikius. Tyrimas atskleidė, kad savanoriškos mirties pasirinkimas kelia nusivylimo ir pykčio reakcijas, nukreiptas į artimąjį, su kuriuo galimybės pasikalbėti jau niekada nebebus.Todėl reikšmingos aplinkinių ir specialistų pastangos toleruojant gedinčiojo poreikį gauti atsakymus, priežasčių paieškas, kartu padedant jam susitaikyti su tokia nepakeičiama ir negrįžtama nežinomybės situacija. Taip pat svarbus darbas atstatant susvyravusį gedinčiojo pasitikėjimo pasaulio tvarka ir pastovumu jausmą, taip siekiant sumažinti išgyvenamą nesaugumą bei beviltiškumą. Tiek aplinkiniai, tiek specialistai, bendraudami su gedinčiais po savižudybės, turėtų stengtis suprasti kenčiančiojo būseną, neigiamų reakcijų - pykčio, irzlumo ir kt. - padažnėjimą bei nevengti išreikšti rūpestį ir pasiryžimą padėti - ypač tuomet, kai pastebi, kad pats ge-dintysis vengia bendravimo, atsiriboja. Matėme, jog toks vengimo elgesys nebūtinai reiškia vienatvės poreikį. Jis gali signalizuoti apie nusivylimo, pykčio bei kitus neigiamus jausmus. Matome, kaip svarbu patiems gėdintiesiems kalbėti apie savo būseną ir išgyvenimus, nes tik taip aplinkiniai galės suprasti sunkumus bei stengtis padėti taip, kaip tai geriausiai atitinka konkretaus gedinčiojo poreikius. Pastebime ir atidos artimųjų būsenai svarbą įvairių sričių profesionalų darbe (policijos pareigūnų, žurnalistų, sveikatos specialistų, kitų institucijų darbuotojų): dėl savo būsenos, padidėjusio dirglumo gedintysis gali itin jautriai reaguoti į visas aplinkinių reakcijas, jas pervertinti ir aplinkinių manymu neutralias ar net palaikančias reakcijas suprasti kaip žeidžiančias, skaudinančias ar nuviliančias. [Iš teksto, p. 257]Reikšminiai žodžiai: Savižudybė; Nusižudžiusiųjų artimieji; Nusivylimas; Suicide; Bereavement; Disappointment.

ENThe feeling of disappointment mentioned by the suicide survivors who participated in the study is not clear-cut: disappointment was experienced in the loved one who died by suicide, the social environment, society, the state, public institutions and higher powers. These results reflect that after the suicide of a loved one, the feeling of trust may waver in other (social, public, spiritual) areas as well. While there is a need for help after the suicide of a loved one, the feeling of disappointment can cause the bereaved to isolate themselves from the people around them and lose trust in society, the state and public institutions. Unfulfilled expectations rouse feelings of insecurity, loneliness and helplessness. These results reveal the importance of restoring a feeling of trust among the bereaved in the social, public and spiritual domains. Analysis of disappointment after the suicide of a loved one revealed the complexity and diversity of reactions among the bereaved. Only upon becoming acquainted with the complex experiences the bereaved go through can we better understand them and try to help them and respond to their needs. The study revealed that the decision of a loved one to die by suicide stirs reactions of disappointment and anger directed at the deceased, with whom there will never again be the opportunity to communicate. Therefore, the efforts of specialists and people surrounding the bereaved in tolerating their desire to find answers and reasons as well as helping them come to terms with such an unchangeable and irreversible situation of uncertainty are significant.Also of importance are efforts made in restoring the survivor's feeling of trust in world order and stability, thus attempting to reduce the insecurity and hopelessness he or she is experiencing. In interacting with people bereaved by suicide, both acquaintances and specialists should try to understand the emotional state they are in as well as the increased frequency of negative reactions such as anger and irritability; they should also not avoid expressing their concern and readiness to help - especially if they notice that the bereaved person is avoiding interaction and become isolated. Such avoidance behaviour does not necessarily signal a need for solitude. Rather, it can signal negative feelings such as disappointment and anger. We can see how important it is for the bereaved to talk about what they are going through, as this is the only way the people around them can understand their difficulties and try to help them in a way that best meets their needs. The importance of attention given by various professionals (such as police, journalists, health specialists and employees of other institutions) to the emotional state of people who have lost loved ones to suicide can also be observed: due to their state of mind and increased irritability, the bereaved can be oversensitive to the reactions of those around them; they can overemphasise what others might believe to be neutral or even supportive reactions, and take them as being insulting, hurtful or disappointing. [Extract, p. 257]