Gyvenimas su Černobylio katastrofos likvidavimo patirtimi - ir psichologinė, ir kultūrinė trauma?

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

• Gyvenimas po lūžio: kultūrinių traumų psichologiniai padariniai / sudarytoja Danutė Gailienė. Vilnius : Eugrimas, 2015. P. 144-165
• Taip pat paskelbta (anglų kalba) leidinyje: Lithuanian faces after transition: psychological consequences of cultural trauma / edited by Danutė Gailienė. Vilnius : Eugrimas, 2015. P. 144-165

LTTeminė rezultatų analizė atskleidė, kad Lietuvoje gyvenančių Černobylio likvidatorių pasakojimuose dominavo neigiami prisiminimai apie Černobylio patirtį ir jos šiandien daromą poveikį. Likvidatoriai ryškiausiai prisiminė situacijas ir įvykius, susijusius su prievartos, neteisybės, užsitęsusios nežinios, bejėgiškumo ir beprasmiškos aukos patirtimi. Ši patirtis yra glaudžiai susijusi ir su nepalankia socialine aplinka bei negatyviais socialinių pokyčių aspektais. Pirma, likvidatoriai asmeniškai patyrė sovietų represijas atlikdami priverstinius darbus kenksmingomis sąlygomis. Antra, Lietuvos Nepriklausomybės atgavimas lėmė ne vien pozityvius, bet ir tam tikrus neigiamus likvidatorių gyvenimo pokyčius. Galiausiai pati visuomenė, kurioje likvidatoriai gyveno, buvo traumuota komunistinio režimo ir taip pat išgyvenusi socialines transformacijas. Visa tai leidžia samprotauti apie likvidatorių patirtą kultūrinę traumą. [Iš teksto, p. 156]Reikšminiai žodžiai: Atominės elektrinės; Katastrofa; Likvidatoriai; Prievarta; Psichologinės traumos; Kultūrinė trauma; Nuclear power plant; Catastrophe; Clean-up workers; Psychological trauma; Cultural trauma.

ENA thematic analysis of the results revealed that negative memories about the Chernobyl experience and the effect it has today dominated the narratives of the Chernobyl clean-up workers living in Lithuania. The clean-up workers most clearly remember situations and events related to experiences of coercion, injustice, prolonged uncertainty, powerlessness and meaningless sacrifice. This experience is also closely related to an unfavourable social environment and negative aspects of social changes. First, the clean-up workers experienced Soviet repression personally when performing coerced work under harmful conditions. Second, the restoration of Lithuanian independence resulted in not only positive changes in the lives of the clean-up workers but also certain negative ones. Finally, the society in which the clean-up workers lived was itself traumatised by the communist regime and also underwent social transformations. All of this allows us to reason about the cultural trauma experienced by the clean-up workers. Next, we will attempt to identify how this trauma arises in the clean-up workers’ experience. [Extract, p. 156]