Psichologinės savijautos, trauminės patirties ir įveikos įverčiai visose tyrimo dalyvių grupėse

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

• Gyvenimas po lūžio: kultūrinių traumų psichologiniai padariniai / sudarytoja Danutė Gailienė. Vilnius : Eugrimas, 2015. P. 36-46
• Taip pat paskelbta (anglų kalba) leidinyje: Lithuanian faces after transition: psychological consequences of cultural trauma / edited by Danutė Gailienė. Vilnius : Eugrimas, 2015. P. 36-46

LTPsichologinė savijauta tyrime buvo vertinama keliais aspektais. PSO-5 skalė leidžia pamatuoti, kiek tyrimo dalyviai gerai jaučiasi kasdieniame gyvenime. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp trijų kartų nerasta - visų trijų kartų tyrimo dalyviai jaučiasi vienodai gerai, nors jauniausi ir nurodo kiek geresnę savijautą. Taip pat tyrimo dalyvių klausėme, kiek jie jaučiasi laimingi, kiek gerai vertina savo sveikatą ir finansinę situaciją. Visų trijų kartų tyrimo dalyvių atsakymai rodo, kad jie jaučiasi labiau laimingi nei nelaimingi, tačiau vyriausioji tyrimo dalyvių karta nurodo esantys mažiausiai laimingi, jų vidutinis laimingumo įvertis yra reikšmingai mažesnis ir už jauniausios, ir už viduriniosios kartos atstovų vidurkius (p = 0,001). Subjektyvus tyrimo dalyvių sveikatos vertinimas išryškino visų trijų kartų skirtumus - jauniausios kartos atstovai savo sveikatą vertino geriausiai, vyriausi - blogiausiai, kiekviena grupė statistiškai reikšmingai skiriasi nuo kitos (p < 0,001). Subjektyvus finansinės situacijos vertinimas parodė, kad dauguma tyrimo dalyvių savo finansinę situaciją vertino neutraliai, tačiau jauniausioji karta dažniau nurodė, kad jų finansinė situacija yra gera ar labai gera, išryškėjo statistiškai reikšmingas skirtumas ir nuo viduriniosios, ir nuo vyriausios kartos (p < 0,001). [Iš teksto, p. 36]Reikšminiai žodžiai: Psichologinės traumos; Potrauminis stresas; Kartos; Psichologinė savijauta; Psychological trauma; Post-traumatic stress disorder; Generations; Psychological well-being.

ENSeveral aspects of psychological well-being were assessed in the study. The WHO-5 scale acts as a tool to measure how good survey participants feel in everyday life. Statistically significant differences were not found between the three generations - the study participants from all three generations felt equally well, although the youngest participants indicated a slightly higher level of well-being. We also asked the study participants how happy they feel and how good their health and financial situation are. The responses of the study participants of all three generations evidenced that they felt more happy than unhappy, although the oldest generation of study participants indicated that they are the least happy: their average happiness rating was significantly lower than that of the representatives of the youngest generation and the middle generation (p = 0.001). The subjective health assessment of the study participants highlights the differences between the three generations: representatives of the youngest generation rated their health the best, and the oldest participants rated it the worst; statistically, all of the groups were significantly different from each other (p < 0.001). The subjective assessment of the study participants’ finances showed that the majority of participants were neutral about their financial situation, although the youngest generation more often indicated that their financial situation was good or very good, resulting in a statistically significant difference from the middle generation and the oldest generation (p < 0.001). [Extract, p. 36]