Trauma ir kultūra

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

• Gyvenimas po lūžio: kultūrinių traumų psichologiniai padariniai / sudarytoja Danutė Gailienė. Vilnius : Eugrimas, 2015. P. 9-23
• Taip pat paskelbta (anglų kalba) leidinyje: Lithuanian faces after transition: psychological consequences of cultural trauma / edited by Danutė Gailienė. Vilnius : Eugrimas, 2015. P. 9-23

LTIlgalaikės gilios psichoterapijos atvejų analizė Lietuvoje parodė, kad daugelio klientų šeimos istorijose išryškėja pavojingos psichologinės strategijos, taikytos susiduriant su totalitarine sistema. Autoritetų ir sistemos apgaudinėjimas, slaptumas, dviveidiškumas, pasyvumas, tapatybės keitimas buvo svarbios išgyvenimo strategijos. Daugeliu atvejų jos padėjo išlikti ir patenkinti gyvybinius poreikius - ne tiesiai, bet įvairiais gudravimo ir apsimetinėjimo būdais. Pavojinga, jei tai tampa dominuojančia gyvenimo strategija, kuri gali žalingai veikti ypač antrojoje ir net trečiojoje kartose. Kitų apgaudinėjimas susilieja su savęs apgaudinėjimu, o nepažintos ir konstruktyviai netransformuotos savo paties giliosios deformacijos virsta nekonstruktyvia agresija ir autoagresija (Gudaitė, 2014). Praėjus dešimčiai ir daugiau metų nuo nepriklausomybės atkūrimo atlikti psichologiniai tyrimai rodė, kad penkis dešimtmečius trukusio sovietinio totalitarinio režimo padariniai individų ir visuomenės gyvenime juntami iki šiol. Patyrusieji politines represijas vis dar jaučia iškentėtų traumų poveikį savo fizinei ir psichologinei sveikatai (Kazlauskas, 2006), ir tas poveikis perduodamas net antrajai kartai (Vaskelienė, 2012). Neretai žmonės patys sąmoningai nesieja savo psichologinių sunkumų su sovietmečio patirtimis, tai išryškėja tik taikant gilią ilgalaikę psichoterapiją (Gudaitė, 2014a). Tyrimai parodė, kad politinis aktyvumas, stipri pasipriešinimo motyvacija, dvasinės vertybės yra labai svarbūs apsauginiai veiksniai, todėl net itin daug traumų patyrę buvę politiniai kaliniai kai kuriais atžvilgiais jaučiasi net geriau nei mažesnes represijas patyrę kiti tyrimo dalyviai (Kazlauskas, 2006). [Iš teksto, p. 10]Reikšminiai žodžiai: Psichologinės traumos; Potrauminis stresas; Socialiniai pokyčiai; Socialinė identifikacija; Kolektyvinė atmintis; Psychological trauma; Post-traumatic stress disorder; Social changes; Social identification; Collective memory.

ENAn analysis of long-term analytical psychotherapy cases in Lithuania revealed that dangerous psychological strategies which are employed in the face of a totalitarian system were manifest in the family histories of many of the clients. Deception of authorities and the system, secrecy, duplicity, passivity and change of identity were important survival strategies. In many cases, these tactics helped the clients survive and satisfy their basic needs — not directly, but through different forms of avoidance and deception. As a dominant life strategy, this can potentially be very detrimental, especially to the second generation and even the third. Deceiving others blends with self-deception, and the deep deformation of the self without constructive recognition and transformation turns into destructive aggression and auto-aggression (Gudaité, 2014b). Psychological research carried out ten or more years after the restoration of Lithuanian independence revealed that the consequences of the Soviet totalitarian regime which lasted five decades are still being felt in the lives of both individuals and society as a whole to this day. Those who experienced political repression are still feeling the influence of the traumas they suffered on their physical and psychological health (Kazlauskas, 2006), and this influence is even passed on to the second generation (Vaskeliené, 2012). Often, people do not consciously link their psychological problems with their experiences during the Soviet period - this only comes to light through long-term psychotherapy (Gudaité, 2014a). Studies have shown that political participation, strong motivation for resistance, and spiritual values are important protective factors, so in some respects, former political prisoners who have experienced even greater traumas often feel better than other participants who experienced less repression (Kazlauskas, 2006). [Extract, p. 10]