Šeimos stiprybė: istorinių traumų patirties poveikis vėlesnėms kartoms

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

• Gyvenimas po lūžio: kultūrinių traumų psichologiniai padariniai / sudarytoja Danutė Gailienė. Vilnius : Eugrimas, 2015. P. 86-108
• Taip pat paskelbta (anglų kalba) leidinyje: Lithuanian faces after transition: psychological consequences of cultural trauma / edited by Danutė Gailienė. Vilnius : Eugrimas, 2015. P. 86-108

LTTyrimas atskleidė žinojimo apie savo šeimos istoriją, tapatinimosi su ja ir tėvų-vaikų ryšio aspektų svarbą didesniam nukentėjusių šeimų palikuonių psichologiniam atsparumui, optimizmui ir vilčiai. Tokį pozityvų šeimos istorinio traumavimo poveikį vėlesnėms kartoms galima bandyti sieti su išgyventos trauminės patirties specifika. Pirma, sovietų vykdytos politinės represijos buvo nukreiptos ne į atsitiktinius gyventojus, bet į tuos, kurie sovietiniam režimui kėlė didžiausią grėsmę - o tai dažniausiai buvo „patys gerieji <...> šviesiausia ir aktyviausia visuomenės dalis" (Gailienė, 2008, p. 206). Skaudi represijų patirtis galėjo dar labiau sustiprinti jų įsitikinimus, siekį kovoti su patiriama neteisybe, viltį ir optimizmą, kad įmanoma ištverti ir didžiausius sunkumus. Vėliau šios vertybės galėjo būti perduodamos šeimoje iš kartos į kartą. Antra, sovietinis režimas siekė sumenkinti šeimos vaidmenį ir atimti svarbiausias jos funkcijas - asmenybės raidos ir socializacijos užtikrinimą, tradicijų, vertybių išsaugojimą - perduodant jas valstybei ir ideologizuotai švietimo sistemai (Gailienė, 2008). Gali būti, kad daugelis nukentėjusiųjų stengėsi ginti savo šeimų tapatybę ir išsaugoti glaudžius tarpusavio ryšius, vertybes, kurias vėliau perdavė savo vaikams ir anūkams. Tačiau prie režimo prisitaikiusios šeimos, kurių nepalietė represijos, turėjo būti lojalios buvusiai sistemai ar apsimesti pritariančios primestai ideologijai - o tai reikštų silpnesnį šeimos vaidmenį palikuonių raidai.Ypatinga šeimos vaidmens svarba atsispindi ir per tokius „formalius" duomenis kaip reikšmingai mažesnis skyrybų procentas tarp nukentėjusių nuo politinių represijų šeimų nei politinio persekiojimo nepatyrusios palyginamosios grupės (Kazlauskas, 2006). Atliktas tyrimas ne tik parodė nukentėjusių šeimų stiprybę ir gebėjimą apsaugoti savo palikuonis nuo neigiamų trauminės patirties padarinių bei užtikrinti jų pozityvią raidą, bet ir suteikė galimybę geriau pažinti šį procesą veikiančius reikšmingus faktorius. Tai vienas pirmųjų tyrimų Lietuvoje, leidžiantis išsamiai pažvelgti į istorinių traumų psichologinius padarinius bendrojoje populiacijoje ir tyrinėti šeimos apsauginius veiksnius. [Iš teksto, p. 102-103]Reikšminiai žodžiai: Šeima; Politinės represijos; Psichologinės traumos; Istorinė atmintis; Family; Political repressions; Psychological trauma; Historical memory.

ENThe research demonstrated the importance of awareness of and identification with family history and aspects of parental bonding for better resilience, higher levels of optimism and more hope for the future of the offspring from victim families. This positive effect of historical family trauma on offspring generations could be associated with the characteristics of experienced traumatic experience. First, the political repression of the Soviet regime was not targeted at random residents, but rather at those who were considered to be a threat| to the regime, i.e. they were ‘the best <..> the brightest and the most active part of the society’ (Gailiené, 2008, p. 206). The painful experience of the repression might only strengthen their beliefs, their desire to fight against the injustice, and their hopes and optimism that even the worst could be survived. Later, these values could have been passed on in their families from generation to generation. Second, the Soviet regime tried to reduce the role of a family and to take away its key functions such as ensuring personal development and socialisation, protection of tradition and values, and by transferring them to the state and ideology-infused education system (Gailiené, 2008). It is possible that the majority of victims tried to protect the identity of their families and preserve the close relationship and values which they passed on to their children and grandchildren later.On the other hand, families that did not experience repression and adapted to the regime had to be loyal to the existing system or to pretend to be supportive of the enforced ideology, which meant that the family role in the development of their offspring was not as prominent. The importance of family role is also demonstrated by such ‘formal’ data as the significantly lower divorce rate found among the survivors of political repression in comparison to the reference group that was not exposed to political violence (Kazlauskas, 2006). In addition to revealing the strength of victim families and their ability to protect their offspring against the negative effects of traumatic experience and ensure their positive development, this research also presented an opportunity to better understand the significant factors influencing this process. This research was one of the first in Lithuania to provide a comprehensive overview of the psychological effects of historical traumas on the general population, and to evaluate the protective factors of a family. [Extract, p. 102-103]