Disciplinarinė visuomenė: kalbos prasmės
LTStraipsnyje siekiama atskleisti įvairiais istoriniais laikotarpiais dėl įvairių socialinių, politinių, teisinių ar psichologinių priežasčių susidariusių disciplinarinės visuomenės grupių bruožus, jų bendravimo ir kalbos reikšmes. Tyrinėjama totalitarinės visuomenės aukų gyvenimo būdo, kalbos išraiška, ir šiuolaikinės visuomenės kalėjimo įnamių kalbos reikšmių sklaida. Straipsnyje remiamasi istorikų, atsiminimų medžiaga, autorės įžvalgom, socialinių mokslų atstovų mintimis, Socialinių tyrimų institute 2005 m. atlikto kalinių ir buvusių pataisos namuose šalies gyventojų (viso 215) sluoksnio kokybinio tyrimo duomenimis, šių marginalų grupės gyvenimo istorijų fragmentų analize. Darbe gilinamasi į egzistencinę ir fenomenologinę kalinių gyvensenos sampratą, jos išraišką kalboje. Traumuojančių įvykių atmintį saugo ir ypač žadina buvusių tremtinių atsiminimai, kur aprašomos tremties ir kalėjimų sąlygos, šeimų istorijos, žmonių santykiai, išgyvenimai, jausmai – tėvynės praradimas, artimųjų ilgesys, jų nužmoginimas. Straipsnyje pateikiami šiuolaikinių kalinių grupėse vartojami posakiai, atspindintys jų veiklą ir tarpusavio santykius, jau žinomi kalinių subkultūroje arba ir naujai kuriami. Kalinių naratyvuose atsiskleidžia jų giliausios mintys: atgaila, padėties vargingumas, artimųjų, laisvės ilgesys, ateities planai. Kalbėjimas, išsakomi žodžiai atskleidžia, kaip giliai žmogus save sieja su kalinio vaidmeniu, su būsimo piliečio atsakomybe; apklaustų kalinių atsakymuose atsispindi jų nuotaikos, vertinimai (viltis ar pesimizmas), požiūris į gyvenimą pataisos namuose ir laisvėje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Subkultūra; Vulgarizmai; Kokybinis tyrimas.
ENThe article is aimed at describing the qualities of disciplinary society groups that formed in different historical periods due to various social, political, legal and psychological reasons, their communication and language. It studies the lifestyle and language of totalitarian society victims as well as the language of modern society inmates. The article is based on historians' materials, recollections, the author's insights, ideas of social science representatives, a qualitative survey of prisoners and former house of correction inmates (a total of 215) carried out by the Institute for Social Research in 2005, as well as an analysis of fragments of the lives of these marginal groups. The article studies the existential and phenomenological conception of prisoners' lifestyle and its expression in speech. Former prisoners' recollections of exile and prisons, their families, human relations, experiences, feelings – loss of their homeland, longing for their relatives, and inhuman conditions – remind of tragic events. The article provides familiar and new phrases used by present-time prisoners, which reflect their activities and mutual relations. Prisoners' narratives reflect their deepest ideas: penitence, the severity of the situation, longing for relatives and freedom, as well as their future plans. Their speech and words show how a person feels himself or herself in the role of a prisoner and sees a future citizen's responsibility; the replies of prisoners polled reflect their moods, feelings (hope or pessimism), and attitudes towards life in houses of correction and in freedom.
- Lietuvos kalinių vyrų buitis ir bendravimo kultūra / Laura Piškinaitė-Kazlauskienė. Liaudies kultūra. 2001, Nr. 3, p. 28-35.
- Socialinė atmintis : minėjimai ir užmarštys / Eugenija Krukauskienė, Irena Šutinienė, Inija Trinkūnienė, Anelė Vosyliūtė. Vilnius : Eugrimas, 2003. 152 p.
