Vėlyvieji Šiaurės Vidurio Lietuvos senkapiai

LTStraipsnyje bandoma suregistruoti visus iki šiol žinomus vėlyvuosius Šiaurės Vidurio Lietuvos senkapius, trumpai aptarti jų radinius bei pasekti šio regiono apgyvendinimą po kalavijuočių ordino agresijos. Taip pat aptariama archeologinė medžiaga, surinkta buvusioje Lietuvos Žiemgalos teritorijoje, t. y. dabartiniuose Akmenės, Joniškio, Pakruojo ir Pasvalio rajonuose, rytinėje Mažeikių bei šiaurinėje Šiaulių rajonų dalyse. XVI–XVII a. datuojamų kapų gausa leidžia manyti, jog Šiaurės Vidurio Lietuva tuo metu buvo palyginti tankiai apgyvendinta. Tiesa, šioje teritorijoje dar nėra žinoma ir tyrinėta XIII–XIV a. pradžios laidojimo paminklų, todėl nežinia, kiek Lietuvos Žiemgala nukentėjo nuo Livonijos ordino puldinėjimų. Pavieniai atsitiktiniai radiniai rodo, jog Lietuvos Žiemgaloje buvo laidojama ir po XIII a. Turimi archeologijos laidojimo paminklų duomenys leidžia manyti, jog nuo XVI a. gyventojų čia daugėjo. Didžioji dauguma šios teritorijos vėlyvųjų senkapių priskiriami XVI a. antrajai pusei–XVII a. Dalis vėlyvųjų senkapių įrengti senuosiuose kapinynuose po kelių šimtų ar net tūkstančio metų, tuo tarpu kita dalis senkapių XV–XVII a. perauga iš pagoniškųjų į krikščioniškuosius, nors paprotys laidoti mirusiuosius su papuošalais išliko iki XVI a. vidurio ir galutinai išnyko tik XVII a. pabaigoje. Vėlyvuosiuose kapuose atsiranda ir naujų, jau su krikščioniškąja tradicija susijusių įkapių (žalvariniai žiedai su kristogramomis bei įrėžtomis raidėmis „INRI“ ir „IHS“). Dalis vėlyvųjų senkapių įkurti naujose, kur iki tol nelaidota, greičiausiai ir neapgyvendintose vietose.Reikšminiai žodžiai: Šiaurės Lietuva; Senkapiai; Archeologiniai radiniai; North Lithuania; Cemeteries; Archaeological finds; 15th-17th centuries.

ENThe article tries to register all presently known late tombs of Northern Central Lithuania, briefly describes artefacts found in them and traces populating of this region after invasion of the Livonian Order. It also discusses archeological material collected in the territory of the former Lithuanian Žiemgala (Zemgale), i.e. e. in present districts of Akmenė, Joniškis, Pakruojis and Pasvalys, in the eastern part of Mažeikiai and the northern part of Šiauliai districts. Numerous tombs dated by the 16th-17th centuries allow assuming that Northern Central Lithuania at that period was relatively densely populated. On the other hand, this territory has not been investigated yet with respect to burial monuments of the 13th-14th centuries, this is why it is not known how the Lithuanian Žiemgala suffered from attacks of the Livonian Order. Available archeological data of burial monuments allow assuming that from the 16th c. population was growing in the area. The majority of the late tombs in this territory are dated back to the second half of the 16th – 17th c. A part of the late tombs was located in old graveyards of several hundred or even a thousand years old, meanwhile another part of tombs in the 15th-17th c. transformed from pagan into Christian, although the tradition to bury the dead with ornamentations survived till the 16th century and totally disappeared only at the end of the 17th c. The late tombs contain also artefacts of the Christian tradition (copper rings with Christograms and indented letters “INRI” and “HIS”). Some tombs were made in newly established graveyards and in presumably unpopulated areas.