"Trečiojo Vilniaus" vizija Jano Bułhako fotografijose

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTArtimesnė Jano Bułhako pažintis su Vilniumi, jo istorija, architektūros paminklais, visuomeniniu bei meniniu gyvenimu prasidėjo susibičiuliavus su čia gyvenusiu dailininku Ferdynandu Ruszczycu. 1910 m. lapkričio 21 d. pirmą kartą susitikęs su dailininku jo bute Užupyje, Bulhakas parodė jam savo pirmąsias kraštovaizdžio fotografijas. Sis susitikimas buvo lemtingas - nuo tada Bułhako gyvenimas beveik pusę amžiaus buvo susietas su šiuo miestu. F. Ruszczycas, įžvelgęs pradedančio fotografo meninius sugebėjimus, pasiūlė jam persikelti j Vilnių ir čia atidaryti savo fotografijos studiją. Bulhakui apsispręsti padėjo iš dailininko gauta žinia, kad miesto dūmos sprendimu jam siūloma vadovauti įkurtam miesto fotografijos archyvui. Padedamas F. Ruszczyco, Bulhakas turėjo inventorizuoti miestą, t. y. fotografuoti architektūros paminklus ir jų detales, o nuotraukas sudėti į albumus. Pasak fotografo, „tik jo [Ruszczyco] dėka atsivėrė akys ir išsilaisvino manyje iki tol snaudusios jėgos, leidusios architektūrą pamilti taip karštai, kaip ir peizažą, o Vilniuje palikti širdį visiems laikams". Šio darbo jis ėmėsi 1912 metais. [Iš straipsnio, p. 7]Reikšminiai žodžiai: Janas Bulhakas (Jan Bułhak); Fotografai; Fotografijos; Vilnius; Kraštovaizdis; Architektūra; Interjeras; Paminklai; Žmonės; Photographers; Photographs; Landscape; Architecture; Interior; Monuments; People.

ENJan Bułhak's closer acquaintance with Vilnius, its history, architectural monuments, and its social and art scene began after he had made friends with the Vilnius-based artist Ferdynand Ruszczyć. Upon their first meeting on 21 November 1910 in Ruszczyc's flat in Užupis, Bułhak showed him his first landscape photographs. This meeting was crucial to the luture artist: from that time on Bulhak's life remained closely intertwined with Vilnius for almost half a century. Ruszczyć, who saw the artistic gifts of the budding photographer, suggested that he should move to Vilnius and open a photographic studio. The news announced by Ruszczyć that by the decision of the City Council Bułhak had been offered to lead the city's newly established Photographic Archive helped the photographer to make up his mind. With the assistance from Ruszczyć, Bułhak had to inventory the city, i.e. to photograph its architectural monuments and their details, and group the photographs into albums. According to the photographer, 'it was only thanks to him [Ruszczyć] that my eyes became open and the dormant forces inside me became liberated, which allowed me to fall in love with architecture so passionately as I did with landscape, and surrender my heart to Vilnius forever." He embarked on this work in 1912. [Extract, p. 449]

• Architektūros skyriaus likimas tarpukario Vilniuje. Otonas Krasnopolskis apie felčerius architektūroje / Ilona Mažeikienė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2003, t. 29, p. 121-128.
• Dailininkė Sofija Romerienė (Zofia Romer, 1885-1972) / Jolanta Širkaitė. Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2005. 367 p.
• Jano Bułhako fotografijos palikimas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje / Aidas Kulbokas. Lietuvos muziejų rinkiniai. 2017, Nr. 16, p. 29-35.
• J. Bulhako fotografuoti Lietuvos gotikiniai sakraliniai pastatai / Janina Bielinienė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2002, t. 26, p. 242-261.
• Masonai Lietuvoje : XVIII a. pabaiga - XIX a. pradžia / Žygintas Būčys. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2009. 229 p.
• XVI a. pradžios sienų tapybos idėjinės programos Vilniaus Bernardinų bažnyčioje / Algė Jankevičienė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2002, t. 26, p. 209-223.