LTŠiuolaikinės visuomenės individo tapatybė yra daugiamatė ir persmelkia mažiausiai keletą kultūrinės ir socialinės patirties sluoksnių. Vytautas Kavolis analizavo postmodernią tapatybę kaip tai, ką išskyrė modernybė, taip mėgindamas mūsų sąmonėje ir kultūroje sujungti modernizmą ir antimodernizmą. Ar dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje dar prasminga grįžti į pasenusius savivokos ir tapatybės modelius, nusakant tapatybę kaip nekompromisinę kovą už tautą bei jos dabarties ir istorijos gynimą? Ar nevertėtų geriau pasikliauti savo gebėjimu tiesti tiltus tarp savęs ir kitų individų bei visuomenių, arba, kitaip tariant, daryti tą, kas reikalauja atviro mąstymo, kito supratimo ir pasišventimo savo kultūrai, suderinto su dėmesingumu kitoms kultūroms? Ar mes galime paveldėti tapatybę epochoje, kada ji yra tapusi sąmoningo pasirinkimo ir pasiekimo, o ne priskyrimo dalyku? Straipsnyje keliamos visos šios problemos, nusakant tapatybę globalizacijos amžiuje kaip simbolinę savęs ir pasaulio atpažinimo bei identifikavimo konstrukciją, kurioje mes ieškome sąvokų ir reikšmės rėmų interpretuoti bei suvokti save ir mus supantį pasaulį. Šiame darbe paties autoriaus personalinė perspektyva derinama bei lyginama su Zygmunto Baumano ir Vytauto Kavolio įžvalgomis apie tapatybę, nacionalizmą ir globalizaciją, kurios yra reikšmingos jų socialinėse teorijose. Sykiu jame lyginami XX amžiaus pirmosios pusės ir dabartinės Lietuvos kultūrinės tapatybės modeliai bei atsekamos jų tarpusavio įtampos konservatyviojoje ir liberaliojoje moralinėje vaizduotėje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Globalizacija; Tapatybė; Intelektualai; Nacionalizmas; Tolerancija; Globalization; Identity; Intellectuals; Nationalism; Tolerance.
ENIdentity in modern society is multidimensional and penetrates at least a few cultural and social experience layers. Kavolis analysed post-modern identity as what defines modernism trying to link modernism and anti-modernism in our minds and culture. Is at the outset of the 21 century it still of any use to return to obsolete self-perception and identity models defining identity as non-compromising battle for the nation and defence of its present and past? Would it not be better to rely on own ability to bridge oneself with other individuals and societies, i.e. do what requires open thinking, different understanding and commitment to own culture combined with attention to other cultures? Can we inherit identity in the era when it is a matter of conscious choice and pursuit, not assignment? The article raises all these problems defining identity in the age of globalisation as a symbolic construction of recognition and identification of self and the world where we look for concepts and limits to interpret and understand self and the world around. In this work the personal perspective of the author is combined and compared with ideas of Bauman and Kavolis about identity, nationalism and globalisation which are important in their social theories. It also compares cultural identity models of the first half of the 20th century and the current Lithuania and traces back their mutual tensions in conservative and liberal moral imagination.