Vienišumo raiška ir veiksniai Lietuvoje bei Europos šalių kontekstas
LTVienišumas kaip subjektyvi socialinės atskirties pasekmė veikia tiek individo, tiek visuomenės sveikatą ir yra visuomenės raidą stabdantis veiksnys. Nors pagal vienišumo rodiklius Lietuva pirmauja tarp Europos šalių, jo raiška ir veiksniai mažai tyrinėti. Šiame straipsnyje pristatome Europos socialinio tyrimo 7-osios bangos (2014) duomenų pagrindu pirmą kartą atliktą visų amžiaus grupių Lietuvos gyventojų vienišumo raiškos ir veiksnių analizę bei jos rezultatus Europos šalių kontekste. Europos socialinio tyrimo 7-osios bangos (2014) duomenys analizuoti naudojant dvinarę logistinę regresiją. Priešingai nei būtų galima tikėtis, (vyresnis) amžius nėra vienišumą Lietuvoje prognozuojantis veiksnys. Vieniši asmenys dažniau būna kitos nei lietuvių, rusų ar lenkų tautybės, negyvena su partneriu / sutuoktiniu, bet dažniau gyvena su vaikais tame pačiame namų ūkyje, vaikystėje yra patyrę finansinį nestabilumą ir šiuo metu susiduria su rimtais finansiniais sunkumais, dažniau savo sveikatą vertina kaip vidutinišką ar (labai) blogą. Partnerio neturėjimas ir prastesnė ekonominė padėtis iš ankstesnių tarptautinių tyrimų yra žinomi kaip vienišumo riziką didinantys veiksniai. Europos šalių kontekste vienišų gyventojų dalis Lietuvoje yra apytikriai vidutinė, o gyvenimas be sutuoktinio ar partnerio yra būdingas visų šalių vienišumą patiriantiems asmenims. Tuo tarpu kitomis regresine analize aptiktomis statistiškai reikšmingomis charakteristikomis (finansiniai sunkumai dabar ir praeityje, subjektyvus sveikatos vertinimas bei gyvenimas su vaikais) Lietuvos vieniši gyventojai išsiskiria ir tarptautiniame kontekste – jos laikytinos šalies specifika. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vienišumas; Dvinarė logistinė regresija; Tarptautinis palyginimas; Europos Socialinis tyrimas (EST; European Social Survey); Loneliness; Binary logistics regression; International comparison.
ENLoneliness as a subjective consequence of social exclusion has a negative impact on both individual and public health, and impedes societal development. Even though Lithuania has one of the highest rates of loneliness among EU countries, it has not been closely studied. This paper presents for the first time the analysis of the prevalence and factors of loneliness in Lithuania, covering all age groups, and provides the European context. Data from the European Social Survey 7th Wave (2014) were analysed using binary logistic regression. Contrary to our expectations, (older) age is not a predictor of loneliness in Lithuania. Lonely people are more likely to be of other nationality than the majority and the main minorities (i.e. not Lithuanian, Russian or Polish); are less likely to live with a spouse or partner, but more likely to live with children in the same household; more often experience serious financial difficulties; have a history of financial instability in their childhood; tend to have poor subjective health. Not having a partner/spouse and lower economic status are well known risk factors of loneliness from previous international studies. In the context of European countries, the share of lonely people in Lithuania is about average and living without a spouse/partner is a common characteristic of loneliness across all countries. However, other factors of loneliness, such as financial difficulties (current and during childhood), living with children in the same household and poor subjective health appear to be more pronounced in Lithuania. [From the publication]
- Apklausėjo įtaka apklausų rezultatams Lietuvoje: trijų apklausų analizė / Ainė Ramonaitė. Filosofija. Sociologija. 2020, t. 31, Nr. 4, p. 365-377.
- Loneliness in Lithuanian transnational families: "I am happy if my children are happy?" / Margarita Gedvilaitė-Kordušienė. Narratives of loneliness: multidisciplinary perspectives from the 21st century / edited by Olivia Sagan, Eric Miller. London: Routledge, 2018. P. 66-76.
- Vyresnio amžiaus žmonės, gyvenimas po vieną ir socialinė atskirtis / Sarmitė Mikulionienė, Gražina Rapolienė, Natalija Valavičienė. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2018. 228 p.
