LTC. Benoit ir kt. (2018) išskiria tris socialinės politikos modelius, atskleidžiančius skirtingą požiūrį į prostituciją: represyvų (draudžiantį prostituciją), reguliuojantį ir integruojantį (dekriminalizuojančius prostituciją). Lietuvoje yra taikomas represyvus socialinės politikos modelis prostitucijoje – baudžiamas ir klientas, ir seksualines paslaugas teikiantis asmuo. Šiuo metu vyksta aktyvios socialinės kampanijos siekiant Lietuvoje pritaikyti šiaurietišką (arba lygybės) modelį prostitucijoje, kai už prostitucijos pirkimą būtų baudžiamas tik pirkėjas. Nors šiaurietiško modelio adaptavimas sumažintų moterų prostitucijoje administracinį baudžiamumą, straipsnio autorės, besiremiančios atvejo tyrimu ir kitų šalių patirtimi, svarsto, ar dėmesio nukreipimas į represyvios socialinės politikos įstatyminės bazės korekcijas išspręs stigmatizacijos ir izoliacijos problemas, kurios itin trukdo moterų integracijai ir įgalinimui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Moterys; Prostitucija; Prekyba žmonėmis; Socialinė politika; Women; Prostitution; Human traffiking; Social policy.
ENC. Benoit et al. (2018) distinguish three models of social policy that reveal different approaches to prostitution: repressive (prohibiting prostitution), regulating and integrating (decriminalizing prostitution). In Lithuania, a repressive model of social policy is applied in prostitution – both the client and the person providing sexual services are fined. Currently, active social campaigns are underway to apply the Nordic (or Equality) model in prostitution in Lithuania: only the client who buys sexual services would be committing a crime and therefore fined. Although adapting the Nordic model would reduce women’s administrative criminality in female prostitution, the authors consider, based on a case study and the experience of other countries, whether focusing on repressive social policy legislations will address the stigma and isolation that hinder the integration and empowerment of women. [From the publication]