COVID-19 situacijos, valdžios veiksmų vertinimo ir subjektyvios gerovės sąsajos Lietuvoje

LTDidžiulė ir staigi COVID-19 pandemija tapo iššūkiu, reikalaujančiu greitų valdžios sprendimų, taip pat provokavo subjektyvius visuomenės vertinimus pakitusios gerovės atžvilgiu. Straipsnyje empiriškai analizuojamas skirtingų Lietuvos visuomenės grupių požiūris į COVID-19 situaciją, valdžios veiksmus ir subjektyvios asmeninės gerovės pokyčius. Tikslui pasiekti atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa (N-804). Atlikus duomenų analizę, respondentai suskirstyti (pagal išsilavinimą, užimtumą ir šeiminę padėtį) į keturis klasterius, kurie išsiskyrė tiek sociodemografine, tiek požiūrio prasmėmis. Tyrimas patvirtino prielaidą, kad egzistuoja ryšys tarp visuomenės vaidmens savivokos ir lūkesčių valdžiai; tarp pasitikėjimo svarbiausiais politinės sistemos veikėjais ir paramos konkretiems valdžios veiksmams pandemijos metu dinamikos. Jei grupei labiau būdingos savarankiškumo nuostatos, smulkius visuomeninio gyvenimo aspektus reglamentuojanti valdžios politika sukelia nepritarimą, ir atvirkščiai – jei grupė puoselėja didelius lūkesčius valdžios atžvilgiu, tokia politika sulaukia paramos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: COVID-19; Valdžios institucijos; Subjektyvi gerovė; Klasterinė analizė; Visuomenės grupės; Lūkesčiai; Expectations; Society groups; Government institutions; Subjective well-being; Cluster analysis.

ENThe huge and sudden challenge of the COVID-19 pandemic created the need for quick governmental decisions, at the same time provoking changes in subjective public perception. The article empirically analyses the attitudes of different groups in Lithuania towards the COVID-19 situation, government actions and changes in subjective personal well-being. A representative public opinion poll (N-804) was conducted to achieve this goal. Empirical research sought to elucidate individual self-protection measures, attitudes towards the danger of the virus, government-implemented measures to combat the pandemic, and common stereotypes as well as consequences for subjective well-being. The cluster analysis confirmed the assumption that there is a link between the perception of the role of society and expectations towards the government, and between the dynamics of trust in key political actors and support for specific government actions in the context of a pandemic. If the group is more self-reliant, government policies that regulate even small aspects of public life lead to disagreement (in the case of 1st cluster), and vice versa, if the group has high expectations of government, it receives support (in the case of 3rd cluster). [From the publication]

• COVID-19 rizikos suvokimas ir socialiniai daugikliai Lietuvoje / Audronė Telešienė, Aistė Balžekienė, Agnė Budžytė, Eimantė Zolubienė. Filosofija. Sociologija 2021, t. 32, Nr. 2, p. 95-104.
• Lietuvos gyventojų polinkis kliautis sąmokslo teorijomis / Arvydas Grišinas, Ainius Lašas, Ignas Kalpokas. Politologija. 2022, Nr. 4 (108), p. 42-84.
• Parama demokratijai ir piliečių dalyvavimas Lietuvoje / Jūratė Imbrasaitė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2013. 335 p.
• Russian disinformation in the Baltics: Does it really work? / Mangirdas Morkūnas. Public integrity. 2022, Vol. 24, no. 2, 16 p.
• Visuomenės ir ekspertų rizikos suvokimo skirtumai Lietuvoje: lokalūs rūpesčiai ir globalūs kontekstai / Aistė Balžekienė, Eimantė Zolubienė, Agnė Budžytė. Filosofija. Sociologija 2022, t. 33, Nr. 4, p. 385-396.