COVID-19 rizikos suvokimas ir socialiniai daugikliai Lietuvoje

LTAnalizuodami COVID-19 grėsmes, mokslininkai atkreipė dėmesį į įvairių demografinių ir socioekonominių charakteristikų visuomenės grupes, kurios skirtingai suvokia ir patiria infekcijos plitimo rizikas. Straipsnyje analizuojamas Lietuvos gyventojams būdingas COVID-19 rizikos subjektyvus suvokimas bei objektyvieji COVID-19 plitimą ir sergamumą lemiantys socioekonominiai veiksniai. Straipsnyje dėmesys kreipiamas į veiksnius, siejamus su socialiniu pažeidžiamumu. Reprezentatyvios gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad mažiausiai COVID-19 grėsme yra susirūpinę vyrai, vidutinio darbingo amžiaus žmonės ir verslininkai, o statistiniai duomenys rodo, kad ekonomiškai aktyvūs ir gausesniuose namų ūkiuose gyvenantys žmonės turi didesnę tikimybę susirgti. Šio tyrimo rezultatai nurodo į didžiausius objektyviai vertinamo ir subjektyviai suvokiamo pažeidžiamumo neatitikimus ir taip padeda sprendimų priėmėjams optimizuoti pastangas bei veiksmingiau valdyti COVID-19 plitimo grėsmę, pirmenybę teikiant toms sritims, kur, remiantis analizės rezultatais, pažeidžiamumas yra didžiausias. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Rizikos suvokimas; COVID-19; Pažeidžiamumas; Erdvinė analizė; Risk perception; Vulnerability; Spatial analysis.

ENAnalysing COVID-19 threat researchers drew attention to the different demographic and socio-economic characteristics of populations that hold different risk perceptions and have different experiences with the risks of the infection. This article analyses the subjective perception of COVID-19 risks, as perceived by the Lithuanian population, and the objective factors determining the spread and morbidity of Covid-19. The article focuses on the factors associated with social vulnerability. The results of the survey data show that men, working age people and entrepreneurs are the least concerned about the threat of COVID-19. At the same time, statistics show that economically active people and those living in more crowded households are the most vulnerable to the spread of infection. The results of this study point to the greatest discrepancies between objectively assessed and subjectively perceived vulnerabilities, thus helping decision-makers to optimise their efforts and manage the risk of COVID-19 more effectively, prioritising those areas where vulnerabilities are the highest. [From the publication]

• COVID-19 situacijos, valdžios veiksmų vertinimo ir subjektyvios gerovės sąsajos Lietuvoje / Dainius Genys, Ričardas Krikštolaitis. Filosofija. Sociologija 2021, t. 32, Nr. 4, p. 335-345.
• Lietuvos viešųjų bibliotekų veikla COVID-19 pandemijos ir migrantų krizės akivaizdoje: siekis užtikrinti žmogaus teises / Rasa Januševičienė. Aktualu rytoj 2021, 1 (19), p. 85-103.
• Management of the covid-19 pandemic and public response in Lithuania: knowledge, attitudes, and practices (KAP) / Dainius Genys, Ričardas Krikštolaitis. Baltic journal of law & politics. 2022, Vol. 15, Nr. 2, p. 77-98.
• Rizikos suvokimas : sociologinė konceptualizacija ir visuomenės nuomonės tyrimo metodologinės prielaidos / Aistė Balžekienė. Filosofija. Sociologija. 2009, t. 20, Nr. 4, p. 217-226.
• Sociokultūrinės veiklos poveikis kaimiškoje seniūnijoje sprendžiant Covid-19 pandemijos sukeltas problemas / Jolanta Žuromskienė, Vitalija Bartuševičienė. Įžvalgos. 2022, 2, p. 38-47.
• Visuomenės ir ekspertų rizikos suvokimo skirtumai Lietuvoje: lokalūs rūpesčiai ir globalūs kontekstai / Aistė Balžekienė, Eimantė Zolubienė, Agnė Budžytė. Filosofija. Sociologija 2022, t. 33, Nr. 4, p. 385-396.