Lietuvos šeimos teisės raida XX-XXI amžiuje: Lietuvos šeima nepriklausomybės ir globalizacijos verpetuose

LTImtis lietuvių šeimos raidos, struktūros bei tėvystės sampratos kaitos analizės skatina keletas priežasčių. Pirma. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. teigiama, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Taigi esminius šeimos struktūros pokyčius reikėtų pradėti vertinti ne tik atsižvelgiant į moralinius, etinius, teisinius kriterijus, bet visų pirma valstybiškai, t. y. atsakingai vertinant minėtų pokyčių poveikį, daromą visuomenės sąrangai bei valstybei, kurios pagrindas, kaip teigia Konstitucija, būtent ir yra šeima. Antra. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. įtvirtina valstybės pareigą saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę, vaikystę. Taigi visu aktualumu iškyla klausimas, kokią ir kaip suprantamą tėvystę saugo, globoja bei ateityje ketina globoti valstybė, kaip valstybinis įstatymo leidėjo apsisprendimas dėl to, kas laikomas tėvyste, veikia vaikų teisę į vaikystę, t. y. valstybės garantuojamas ir saugomas tinkamo ugdymo ir asmenybės formavimosi sąlygas. Trečia. Pagrindinis valstybės įstatymas numato ir tėvų pareigą rūpintis savo vaikais, išauklėti juos dorais žmonėmis, ištikimais piliečiais, o savo ruožtu vaikų pareigą gerbti ir globoti savo tėvus, tausoti jų palikimą. Šių konstitucinių pareigų vykdymas taip pat besąlygiškai susijęs su samprata, ką valstybė ir visuomenė yra apsisprendusi laikyti tėvais. Valstybė, atsisakydama tradicinės šeimos modelio ir kartu išplėsdama šeimos sąvoką, pernelyg aktyviai įsiterpia į privatinės teisės sritį ir kuria dirbtinius šeimos santykių veikimo modelius, kad galėtų daugiau reguliuoti šeimos narių santykius, kurie anksčiau natūraliai formavosi santuokoje.Pasaulyje šiandien nereta tendencija pareigas, kylančias iš biologinės tėvystės, perkelti kitiems asmenims ir kurti naujus, dirbtinius tėvystės instituto pakaitalus. Pagaliau atkreiptinas dėmesys į priedermę tausoti tėvų palikimą. Mūsų nuomone, palikimo sąvoka turėtų būti aiškinama ne vien kaip iš kartos į kartą perduodamos materialinės vertybės, bet visų pirma kaip dvasinis paveldas, etinės, moralinės, kultūrinės, bendražmogiškosios vertybės, puoselėjamos tėvų ir perduodamos jų pavyzdžiu sekantiems palikuonims. Kokios vertybės yra puoselėjamos šeimoje, taip pat daugiausia nulemia tai, kaip suprantama šeima ir kas yra tėvai. Taigi visi minėti aspektai skatina į šeimos institutą pažvelgti per pastaruosius dešimtmečius į keičiančių gana drastiškų pokyčių prizmę ir prognozuoti galimas jų sukeliamas pasekmes. Šeimos sampratos transformacijos įtakos vaikų teisėms ir interesams aspektas taip pat nėra atsitiktinis, bet vertintinas kaip vienas reikšmingiausių. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Šeima; Samprata; Raida; ES; Lietuva; Vaikas; Jaunimas; Senyvas asmuo. Keywords: Family; Concept; Development; EU; Lithuania; A child; Youth; Elderly person.Reikšminiai žodžiai: 20 amžius; 21 amžius; Šeimos teisė; Globalizacija; Šiuolaikinė visuomenė; Modern society; Globalization; Family law; 20th century; 21th century.

ENThe article reviews the development of the ideas of the family law in the years of the national regeneration and primary period of the independence renewal; political, economical, social and psychological factors influenced the formation of family relations. According to the laws, the article shows how the ideas of the modern family law were crystallized in the projects of Lithuania's Constitution, in the laws of the Supreme Soviet and Governance. The activity of the working group related to the new Marriage and family code preparation is analyzed. It was agreed that in the years of the laws creation of the family relations was done a great job, which was very important from the point of the creation of the current family law model in Lithuania. In the years of reconstruction and national regeneration by creation Constitutions projects and laws the simulation of the political, social and cultural life of the state was done together with a future of Lithuania. The laws were accepted in the years 1988-1989 improved the women working conditions, increased the support of the state and society to the families. Solving of family problems accelerated the reconstruction processes in Lithuania. In retrospect, the primary way of the law reform helps to disclose some achievements having influence for institutionalize the political system of former years as well as by claiming primary rules of current family law. Even a new code of Marriage was not yet done, but the accepted laws helped to create the current model of the family law. Development of Lithuanian Family legislation during last decade of XX century is analysed by the paper under historical angle as well as build-up process of marriage and civil code, which as last version has crystalized to „Family law" model of the Civil Code's Third book.After reinstating Independent State of Lithuania emergent necessity was to exchange whole system of the Soviet law as well as Family law amongst it. Generally social family law could not be absorbed and reaccepted mechanically, because of principal economic, social and ideological differences and selected different course of reinstated Republic of the Lithuania. First steps in range of Lithuanian Family law were done on 11th of March, 1990, after Basic law was adopted, but as fundament of modern Family law system went Constitution of the Republic of Lithuania, which was adopted by referendum on 25th of October, 1992. Articles 38 and 39 of the Constitution consolidated general principles and values of the Family law as well as new quality stage of family relations' legal regulation presenting favourable conditions for creation of Family legislation rules. Reform of the Family law, which took place during examined period, had to warrant not only national Family law's succession, but also takeover of Western experience proved by life practise. The aim was to absorb and suitably invoke Family law relating international legislation. Nevertheless, first attention was paid to struggle of Lithuanian law makers to improve family related legislative model. The material of this done research was structured according to three most general stages of work groups and their supervisors acting on preparation of the Marriage and Family code: first stage (1990-1993) - supervisor prof. P. Rasimavičius; second (1993-1996) - supervisor the lawyer K. Lipeika; and third (1997-1998) - supervisor member of the Seym V. Aleknaitė-Abramikienė. The work went governed by succession and absorption principles as well as historical practice of Lithuania following European traditions.Nevertheless, new life formation in Lithuania on last decades of XX century ran under complex inner and international conditions: new ideas by both politicians and the society were absorbing not easy, and this in turn influenced Family law development. After Law and Order Committee of the Seym of the Republic of Lithuania adopted resolution to ready integral Civil Code (CC) on 7th of January, 1998, preparation of the Marriage and Family code as special book has stopped. Governed by prof. V. Mikelėnas in 2000, CC of the Republic of Lithuania was prepared, where Marriage and Family code was incorporated to its content merging to Third book of the CC - „Family law". Third book of the CC „Family law" was approved by the Seym of the Republic of Lithuania on 11th of July, 2000 as by assessing that it shall come into effect on the 1st of July, 2001. From this date old Soviet marriage and family code of the Republic of Lithuania, which was modified during some period of Independence, has become void. [Annotation in the book]

• Teisė / Law
• Istorija / History