Lietuvių etnologijos etiudai: senosios mūsų atminties atodangos

LTDaugiau kaip du dešimtmečius (1980-2001) žymus poetas, Vilniaus universiteto docentas Marcelijus Martinaitis (1936-2013) Universiteto lituanistams dėstė lietuvių tautosakos kursą, skaitė lietuvių literatūros paskaitas, vedė poezijos seminarus, vadovavo Universiteto literatų būreliui, išugdė ne vieną šiandien jau spėjusį išgarsėti poetą ir prozininką. Kaip dėstytojas ir folkloro tyrinėtojas jis nebuvo akademiško sukirpimo - savo mitologijos, tautosakos ir etnografijos studijų rinkinį išleido maskuojančiu pavadinimu „Laiškai Sabos karalienei" ir apibūdino jį kaip esė romaną. Kelios dešimtys studijų ir straipsnių tautosakos klausimais, išspausdintų respublikos kultūrinėje spaudoje, įvairiuose periodiniuose leidiniuose ir rinkiniuose, taip pat parašyti lengvai skaitomu, įtaigiu eseistiniu stiliumi. Martinaičio pasaulėjauta ir visa kūryba yra organiškai susijusi su lietuvių tautosakos gelminėmis versmėmis ir etnine kaimo žmogaus kultūra. Jis buvo įsitikinęs, kad mituose ir tautosakoje yra užkoduotas lietuvių tautos moralinis teisynas, kuriame pasakyta viskas: iš kur mes esame, kas esame ir kodėl. Tai tarsi laiškai iš amžių glūdumos, tik reikia mokėti juos perskaityti. Tad ne be pagrindo lietuvių liaudies dainų masyvą, sutelktą leidžiamame daugiatomiame „Lietuvių liaudies dainyne", jis vadina lietuvių epu, netgi pranašesniu už kitų pasaulio tautų literatūriškai apdorotus didžiuosius epus, kuriems kaip tik ir stinga autentiškumo. Šiame mūsų epe užkoduota visą žmogaus gyvenimą - nuo gimimo iki mirties - modeliuojanti sistema, kuri buvo perduodama iš kartos į kartą, kuri tapo archetipine atmintimi, įėmusia mūsų etninės kultūros savitumą, pagaliau lietuvio būdą. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Kultūrinė antropologija; Etnografija; Papročiai; Elgsena; Tradicijos; Gyvenimo būdas; Lifestyle; Traditions; Behavior; Cultural anthropology; Ethnography; Customs.