LTPrasiveržimas pro geležinę uždangą visuomet buvo susijęs su rizika, bet veržimosi motyvai ne visada buvo politiniai. Laisvoje šalyje asmuo lengvai gali išvykti į užsienį, tai natūrali emigracija į ten, kur geresnės gyvenimo sąlygos. Taip palyginti laisvai asmenys iš Lietuvos emigravo iki 1940 ir po 1991 metų. Gyvenant totalitarinės valstybės sąlygomis, šios teisės žmonės neturėjo arba ji buvo varžoma (pvz., vokiečių tautybės asmenys arba Klaipėdos krašto gyventojai gavo teisę išvykti į užsienį, bet prieš tai buvo tikrinami ir kontroliuojami). Kitiems sovietiniams piliečiams išvykti gyventi svetur buvo pernelyg sudėtinga (pvz., nebent buvo santuoka su užsieniečiu, šeimos susijungimas ir kt.). Todėl žmonės rinkosi desperatišką veiksmą - bėgti. Kita bėgimo priežastis - pirmieji pokario metai, kai į užsienį veržėsi partizanai, kad į Vakarus perduotų žinias apie save. Tie prasiveržimai, primenantys veiksmo filmus, buvo lydimi susišaudymų ir didžiausios rizikos. Vėlesnių laikų bėgimai buvo irgi rizikingi, įkvėpti asmeninės drąsos, bet ne tokie ekstremalūs (neskaitant išskirtinių atvejų). Nebent mes juos įsivaizduotume taip, kaip holivudiname veiksmo filme „Raudonojo Spalio medžioklė", kuriame pasakojama apie pabėgimą iš SSRS povandeniniu laivu. Bet tai tik filmo kūrėjų fantazijos. Viskas vyko daug paprasčiau, bet bėgančiajam toks sprendimas buvo sudėtingas, o jo pasekmės - nenuspėjamos. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Pabėgimai į Vakarus; Lietuvos partizanai; Sovietų saugumas; Išeivija. Keywords: Escapes to the West; Lithuanian partisans; Soviet security; Emigration.Reikšminiai žodžiai: 20 amžius; Sovietų Sąjunga (SSRS; Soviet Union; USSR); Sienos; Partizanai; Pabėgėliai; Pabėgimai; Partisans; Refugees; 20th century; Escape; Borders.