Neoliberalios valdysenos įtaka Lietuvos tautinių mažumų švietimo politikai socialinės politikos kontekste

LTStraipsnyje, pasitelkiant post-struktūralistinę, dekonstrukcinę valdysenos prieigą, analizuojama Lietuvos tautinių mažumų politika šalies socialinės politikos kontekste. Vienas iš galimų socialinės politikos dėmenų – tautinių mažumų švietimo politika – analizuojamas valdymo racionalumų ir valdymo technologijų aspektu, ypatingą dėmesį skiriant individų „suatsakomybinimo“ reiškiniui, būdingam neoliberaliam valdysenos tipui. Straipsnyje gerovės valstybė apibrėžiama kaip valstybės siekis užtikrinti savo piliečiams gerovę ir saugumą ir klausiama, kiek atsakomybės Lietuvos valstybė prisiima už tautinių mažumų švietimo reikalus ir kiek šią atsakomybę ji stengiasi perleisti pačioms tautinėms mažumoms. Taip pat teigiama, kad nepriklausomybės pradžioje tautinių mažumų švietimui įtaką darė tuo metu puoselėtas konservatyvus gerovės modelis, tačiau antruoju nepriklausomybės dešimtmečiu švietimą pasiekė bendros šalies gerovės modelio liberalizacijos tendencijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Socialinė politika; Tautinės mažumos; Švietimas; Valdysena; Atsakomybė; Social policy; National minorities; Education; Governmentality; Responsibilities.

ENThe article analyses the policy of national minorities in Lithuania in the context of the country's social policy, using M. Foucault’s post-structuralist, deconstructive governmentality approach. The advantage of this approach is that it allows to analyse the governing of people, populations, or certain population groups through interrelated governmental rationales and technologies (Foucault 1991). One of the possible elements of social policy – education policy of national minorities – is analysed paying special attention to a governmental technique called “self-responsibilisation” of individuals, characteristic of neoliberal type of governmentality. The article defines the welfare state as the state's commitment to ensure the welfare and security of its citizens and asks how much responsibility the Lithuanian state assumed for the education of national minorities and how much it tried to transfer this responsibility to the national minorities themselves over the years of independence. It is also argued that at the beginning of independence, education of national minorities was influenced by the conservative welfare model fostered at the time (formation of a network of Lithuanian and national minority schools of different subordination in the Vilnius region, when the former are controlled by the central government and the later - by the local government dominated by national minority politicians). However, general tendencies of liberalization of the country's welfare model (optimization of the school network for efficiency and quality first for individuals and less for the collectives) started influencing education in the second decade of independence. [From the publication]