1970–1984 metais gimusiųjų kohortos kohabitacijos virsmas santuoka ir iširimas Lietuvoje

LTStraipsnyje siekiama įvertinti demografinių ir socialinių veiksnių poveikį pirmai partnerystei Lietuvoje – ikisantuokinės kohabitacijos trukmei, tokių santykių tvarumui ir virsmui santuoka. Tyrimas yra grindžiamas 2019 m. „Šeimų ir nelygybių tyrimo“ duomenų rinkiniu. Analizė rodo, kad 1970–1984 m. gimusiųjų kohortoje didesnė dalis jaunų asmenų pirmą partnerystę pradeda kohabitacija, o ne santuoka, taip pat palaipsniui ilgėja vidutinis kohabitacijos laikas iki santuokos. Tačiau ilgainiui kohabitacija vis tiek perauga į santuoką – po penkerių metų nuo kohabitacijos pradžios susituokia beveik visi kohabituojantys asmenys ir tik nedidelė dalis kohabitacijų išyra. Coxo regresijos analizė rodo, kad kohabitacijos virsmui į santuoką statistiškai reikšmingą įtaką daro išsilavinimo lygmuo ir užbaigtos studijos. Kohabitacijos peraugimą į santuoką taip pat paskatina nėštumas. Tyrimo rezultatai rodo, kad, prabėgus trims dešimtmečiams nuo kohabitacijų plitimo Lietuvoje pradžios, nors kohabitacija Lietuvoje konkuruoja su santuoka, ji nepakeičia santuokos, kaip vaikų susilaukimo ir auginimo instituto, reikšmės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Šeima; Demografinė raida; Kohabitacija; Santuoka; Demographic development; Family; Cohabitation.

ENThis paper aims to analyse the impact of demographic and social factors on first partnership in Lithuania – the duration of premarital cohabitation, the sustainability of such relationships, and the transition into marriage. The research is based on the 2019 Family and Inequality Survey of 1970–1984 birth cohorts. Data analysis shows that most young people began their first partnership as a cohabitation rather than marriage, and the average premarital time spent in a cohabitation increases within this cohort. Cohabitation eventually transitions into marriage, and five years after the start of cohabitation, almost all cohabitants marry, and only a small percentage of cohabitating unions dissolve. Based on Cox regression analysis, the level of education and finished studies, as well as pregnancy, are significant predictors of the transition from cohabitation to marriage. The results of the research show that three decades after the beginning of the spread of cohabitation in Lithuania, cohabitation competes with marriage, but it does not challenge the importance of marriage as an institution of childbearing and upbringing. [From the publication]

• Lietuvos šeima : tarp tradicijos ir naujos realybės / atsakingos redaktorės ir sudarytojos Vlada Stankūnienė, Aušra Maslauskaitė ; Socialinių tyrimų institutas. Vilnius : Socialinių tyrimų institutas, 2009. 559 p.
• Šeimos revoliucija? : iššūkiai šeimos politikai / Vlada Stankūnien, Aiva Jonkarytė, Sarmitė Mikulionienė, Algimantas Alfonsas Mitrikas, Aušra Maslauskaitė. Vilnius : Socialinių tyrimų institutas, 2003. 387 p.
• Tapsmas suaugusiuoju: išėjimas iš tėvų namų paskutinėje sovietmečio ir pirmojoje posovietinėje kartose / Laura Daukšaitė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2019, Nr. 1 (44), p. 131-154.
• Tapsmas suaugusiuoju: jaunimo socialinė branda Lietuvoje / Sigita Kraniauskienė. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2011. 143 p.