Vaikus globojanti šeima: patirtis, problemos, perpektyvos.

LTStraipsnyje analizuojamos vaikų globos šeimoje problemos posovietinėje Lietuvoje, aptariama šeimyninės vaikų globos samprata, vyraujanti pažangiausiose užsienio šalyse (JAV, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje) ir Lietuvoje, apžvelgiamos šeimyninės vaikų globos tendencijos pasaulyje ir Lietuvoje, pateikiami 1999—2000 metų vaikus globojančių šeimų socialinės paramos bei įgalinimo tyrimo rezultatai. Remiamasi užsienio literatūros šaltiniuose ir Lietuvos Respublikos Vaiko globos įstatyme apibrėžta termino šeimyninė vaikų globa samprata, aptartas globėjų vaidmuo ugdymo procese. Ir užsienio, ir Lietuvos mokslininkai vienodai supranta bei traktuoja situaciją: vaikui netekus tėvų globos, tikruosius tėvus jam atstoja globėjai ir perima visą atsakomybę už vaiką. Šaltiniuose globėjas suprantamas kaip socialinis edukatorius, besirūpinantis materialine vaiko gerove, tenkinantis jo fizinius poreikius, auklėjantis ir ugdantis jį kaip asmenybę. [...] Straipsnio autoriai atliko globojančių šeimų socialinės paramos ir įgalinimo tyrimą, apklausė profesionalius globėjus, t. y. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ atrinktus ir apmokytus asmenis. Iškelta hipotezė, kad vaikus globojančių šeimų įgalinimas yra tiesiogiai susijęs su jų gaunama socialine parama. Tyrimo rezultatai parodė, kad du trečdaliai apklaustųjų pasigenda didesnės socialinės paramos iš socialinio darbo ir paramos įstaigų. Pagrindinis jų neformalios paramos šaltinis yra jų pačių šeima. Nors globėjai gauna nepakankamą socialinę paramą, tačiau jų įgalinimas yra stiprus ir nepriklauso nuo gaunamos socialinės paramos kokybės bei kiekybės. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: šeimyninė vaikų globa; Socialinė parama; Įgalinimas; Foster care; Social support; Empowerment.

ENThe article analyses the problems of foster-homes in post-Soviet Lithuania, discusses the conceptions of foster-homes that are prevalent in the most advanced foreign countries (the U.S., Canada, and the UK) and in Lithuania, reviews the foster-family trends in the world and in Lithuania, and presents the results of the 1999-2000 study on the social support and empowerment of foster-families. The article accepts the meaning of the term “foster-family” as it is defined in foreign literature sources and the Child Care Law of the Republic of Lithuania and discusses the role of foster-parents in the process of education. In the literature, the foster-parent is considered to be a social educator that takes care of the material welfare of the child, satisfies the child’s physical needs and educates and brings him/her up as a personality. The authors of the article performed a study of the social support for and the empowerment of foster families and surveyed professional foster-parents, i.e. the persons selected and trained by the Children’s Welfare Centre “Pastogė”. The hypothesis was that the empowerment of foster families was directly related to the social support that they received. The study results showed that two-thirds of the respondents felt the need for a more substantial social support from the institutions of social work and assistance. The main sources of informal support were their own families. Although foster-parents do not receive sufficient social support, their empowerment does not depend on the quality and quantity of the social support received.