LTNedidelio formato, tačiau išskirtinės estetikos knyga "Vilniaus žydų gatvė" („The Ghetto Lane in Wilna“), pasirodžiusi 1931 m. Ciuriche ir Leipcige keturiomis kalbomis, laikoma pirmąja avangardine fotoknyga Lietuvoje. Tai viena pirmųjų konceptualių avangardinių fotoknygų ir visos Vidurio Europos mastu. Jos autorius vilnietis Moišė Vorobeičikas (Moshé Vorobeichic-Moï Ver, taip pat Moshe Raviv, 1904–1995) šiuolaikinėje fotografijos istorijoje vertinamas kaip tarpukario novatorius, XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžios Paryžiuje prisidėjęs prie radikalaus fotomeno lūžio vaduojantis iš piktorializmo ir dokumentalizmo tradicijų. Neabejotina, kad XX a. ketvirtajame dešimtmetyje ir vėliau – po Holokausto – itin populiari ir naujoviška Vorobeičiko fotoknyga Vilniaus žydų gatvė prisidėjo prie Lietuvos Jeruzalės kultūrinio mito sklaidos Europoje ir pasaulyje ne mažiau nei žymiausi žydų literatūros kūriniai. Kai kurios šios knygos nuotraukos bei koliažai jau tarpukariu, o ypač – po Antrojo pasaulinio karo buvo naudojamos žydiškojo Vilniaus įvaizdžiui kurti įvairiuose leidiniuose Europoje, JAV ir Izraelyje, jos tapo tarptautinės Vilniaus ikonografijos dalimi, kartais nė nenurodant autoriaus ar šaltinio. Tačiau Moï Vero sukurtas žydiškojo Vilniaus vaizdinys itin savitas ir iki šiol paveikus todėl, kad jis buvo nekonvencionalus, daugiareikšmis, išvengiantis vienos perspektyvos ar vieno diskurso vyravimo, atviras interpretacijoms.Straipsnyje, remiantis Lietuvos archyvų ir Ravivų šeimos archyvo Izraelyje medžiaga, siekiama pirmą kartą nuodugniai rekonstruoti Vorobeičiko-Moï Vero ankstyvosios biografijos ir kūrybos laikotarpį Vilniuje, identifikuoti tuos kultūrinius kontekstus, kuriuose pradėjo formuotis jo meninė pasaulėvoka ir avangardinis stilius, aptarti jo vaidmenį formuojantis žydų modernizmo grupei "Yung Vilne" („Jaunasis Vilnius“) ir ryšius su Vilniaus kultūrine aplinka, išlikusius dalyvaujant Paryžiaus moderniojo meno scenoje XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Šio konteksto rekonstravimas leidžia įžvelgti naujus aspektus analizuojant avangardinę fotoknygą "Vilniaus žydų gatvė", interpretuojant jos meninę koncepciją. Taip siekiama atskleisti ir tarpkultūrinę Moï Vero fotokoliažų genezę, jų įkūnijamą sąveiką tarp litvakiškos Vilniaus žydų tradicijos, modernių vakarietiškų tapatybės diskursų bei tarptautinės avangardinės meno technikos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Moišė Ravivas Vorobeičikas (Moshé Raviv-Vorobeichic; Moi Ver; Moses). "The Ghetto lane in Wilna"; Fotografai; Avangardas; Fotografija; Koliažas; Žydai; Vilnius; Miestai; Photographs; Avant-garde; Photography; Collage; Jews; Cities.
ENThis article discusses the artistic genesis of the first avantgarde photography book in Lithuanian art history, "The Ghetto Lane in Wilna" (1931) by Moshé Vorobeichic-Moï Ver (Moshe Raviv, 1904–1995), and aims to conduct the first in-depth reconstruction of Vorobeichic’s early biographical and creative period in Vilnius in the 1920s in the local Jewish and multicultural milieu. The research is based on archival materials from Lithuanian state archives and the Raviv family archives in Israel. Vorobeichic, who was born in 1904 in Zaskavichy (currently in Belarus), made his artistic debut in Vilnius in 1923, and studied at the Faculty of Fine Art at Stephen Bathory University from 1923 to 1925. He continued his art studies at the Bauhaus school in Dessau (1927 to 1929) and, from 1929 in Paris at the École Technique de Photographie et de Cinématographie. From 1930 onwards, the photographer used the artistic pseudonym Moï Ver, under which his avant-garde photography book Paris, hailed as a masterpiece of the genre, was published by Editions Jeanne Walter in 1931. During the same period, Vorobeichic participated in Jewish cultural life in Vilnius, and was involved in the early stages of the formation of Yung Vilne, the acclaimed literary and artistic group of interwar Yiddish Modernism. The article aims to identify the cultural contexts in which Moï Ver’s artistic world-view and avant-garde style started to develop. The reconstruction of these contexts makes it possible to identify new semantic aspects in his avant-garde photography book "The Ghetto Lane in Wilna", and to rethink its artistic concept. In this way, the cross-cultural semantics of Moï Ver’s photographic collages of Jewish Vilnius will emerge. [From the publication]