LTVilna tarpukariu anaiptol nebuvo ekonomiškai klestintis miestas ir kituose miestuose, kaip antai Varšuvoje ar Niujorke, gyveno gerokai daugiau žydų, ten veikė spaudos ir teatrų jidiš kalba centrai. Vis dėlto daug iškilių žydų veikėjų, ypač jidišistų, kaip tik Vilną laikė nekarūnuota įsivaizduojamos tarptautinės valstybės, vadintos Jidišlandu, sostine ir net, pasak Zeligo Kalmanovičiaus, „žydų diasporos šventykla“. YIVO direktorius Maxas Weinreichas aukštino Vilnos genius loci (vietos dvasią). Nepaisant ekonominių sunkumų, Vilna siejosi su už patį miestą didesne vizija; tai buvo vizija žydų bendruomenės, įkūnijančios kūrybingo tautinio gyvavimo diasporoje galimybę – gebančios politinį konfliktą atsverti pilietine atsakomybe, įveikti asimiliacijos grėsmę visuotinai puoselėjant žydų kalbą, galinčios sukurti ir išlaikyti socialinių institucijų tinklą, pagrįstą stipriu tautinės atsakomybės jausmu. Vilna ilgą laiką buvo laikoma Rytų Europos žydų kultūrinės lyderystės centru. Vis dėlto ši savita Vilnos, kaip žydų pilietinės visuomenės modelio, vizija iki galo išsikristalizavo per Pirmąjį pasaulinį karą ir iškart po jo. Kuriant ir formuojant šią idėją svarbų vaidmenį atliko geriausi profesinio Vilnos elito atstovai ir žurnalistai žydai. Pagrindinė šio projekto įgyvendinimo figūra – Zalmenas Reizenas, iškilus Vilnos jidišistų intelektualas, tarpukariu leisto svarbiausio Vilnos dienraščio "Der tog" („Diena“) redaktorius. Straipsnyje pasakojama, kaip nenuilstamai Reizenas stengėsi įtikinti visą žydų diasporą, kad Vilna turi tapti pavyzdžiu miesto, tinkamo kurti žydų pilietinę visuomenę, vienijamą bendros jidiš kalbos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vilnius (Vilna); Miestai; Spauda; Rytų Europos šalys (Eastern Europe states); Žydai; Zalman Reisen (Zalmen Reyzen; Zalmenas Reizenas); Visuomenės veikėjai; Kalbininkai; 20 amžius; Cities; 20th century; Jews; Public figures; East Europe; Linguists; Press.
ENA specific vision of Vilna as the model of an East European Jewish civil society crystallised in the years during and just after the First World War, and Vilna’s professional elites and journalists played a critical role in the crafting and shaping of this idea. This paper shows how Zalmen Reyzen, a leading Vilna Yiddishist intellectual who edited Vilna’s most important Yiddish daily between the wars, "Der tog" (1919–1939), tirelessly sought to convince others that Vilna had a special role to play as a model for the entire Jewish Diaspora, as a city uniquely suited to build a Jewish civil society based on a shared language, Yiddish. Reyzen told his readers in articles and editorials that the collapse of the tsarist regime gave Jews an unprecedented chance to build a new secular school system, create a new democratic communal board (kehile), and break the stranglehold of old communal elites. [From the publication]