Arnas Nadelis (1878-1943): modernios vokiškos-žydiškos tapatybės kūrėjas iš Vilniaus

LTVilniuje gimęs ir pirmuosius dvylika metų gyvenęs poetas, muzikas ir dailininkas Arnas Nadelis (1878-1943) - tragiškos lemties menininkas, nužudytas Aušvico koncentracijos stovykloje ir gerokai primirštas po Holokausto, per kurį buvo sunaikinta ir didelė jo gausaus archyvo dalis. A. Nadelio muzikinė veikla turėjo įtakos naujo požiūrio į Rytų ir Vakarų Europos žydų kultūrines sąsajas formavimuisi, buvo svarbi XX a. pirmosios pusės Vokietijos žydų muzikos raidai, žydų liturginės muzikos atsinaujinimui. Kaip kolekcininkas ir muzikos publicistas jis reikšmingai prisidėjo prie žydų liturginės muzikos ir liaudies dainų dokumentavimo, tyrimų bei jų sklaidos. Lietuvoje A. Nadelio kūrybinis palikimas iki šiol nėra tyrinėtas. Šio straipsnio tikslas yra sugrąžinti A. Nadelį į daugiatautės Lietuvos kultūros istorijos akiratį ir apibendrintai įvertinti jo indėlį į modernios vokiškos-žydiškos tapatybės formavimąsi A. Nadelio vilnietiškų ištakų ir jo muzikinės veiklos kontekste. Tyrimui naudoti istorinis analitinis, istorinis aprašomasis, indukcinis, šaltinių analizės metodai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Arnas Nadelis (Arno Nadel); Žydai; Liturginė muzika; Žydų liaudies dainos; Jewish; Liturgical music; Jewish folk songs.

ENThe phenomenon of Arno Nadel (1878–1943) is presupposed by his extremely diverse activities in art, scholarship, and musical journalism. A music arranger, musicologist, music journalist and collector, composer, choirmaster, pianist and organist, as well as a poet, playwright, painter and translator, Arno Nadel was born in a religious Jewish family in Vilnius and spent his first twelve years there. Having lived and studied in Königsberg for five years, in 1895 Nadel settled in Berlin, one of the largest centres of German Jewish cultural life before the National Socialists came to power in 1933. Nadel was murdered in Auschwitz in 1943. So far, his creative legacy has not been studied in Lithuania. The aim of this article is to bring Nadel back on the horizon of multinational Lithuanian cultural history and to review his contribution to the formation of modern German-Jewish identity in the context of Nadel’s Vilnius origins and his diverse musical activities. Nadel’s original compositions, arrangements of traditional Jewish liturgical music and folk songs, research in and texts about Jewish music contributed to a new approach towards cultural connections between the Jews of Eastern Europe and Germany, and were important for the development of German Jewish music in the first half of the twentieth century, as well as for the documentation and renewal of Jewish liturgical music. Although Arno Nadel composed music in a variety of genres himself, it was his work as a scholar and arranger of Jewish music and as a musicologist that received the most attention among his contemporaries and in the articles written after the Second World War. [From the publication]

• Nutapyta žodžiais: Vilniaus prisiminimai / Samuel Bak. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2009. 420 p.
• Religinis XIX amžiaus litvakų muzikos diskursas / Leonidas Melnikas. XVI-XIX a. Lietuvos muzikinio gyvenimo atodangos / sudarytoja ir mokslinė redaktorė Vida Bakutytė. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014. P. 203-258.
• Vilnius : savas ir svetimas / Laimonas Briedis. Vilnius : Baltos lankos, 2010. 335 p.