Ekologinė retorika: straipsnių antraščių topika

LTMedijos atlieka ne tik informavimo, bet ir ekologinės edukacijos funkciją – dalyvauja formuojant ekologinę adresatų tapatybę. Jos padeda ekologijos, klimato kaitos, darnaus vystymosi temas pristatyti plačiajai visuomenei suprantamesne, įtaigesne kalba, kuria įtraukų ekologinį pasaulėvaizdį. Ekologinis diskursas žiniasklaidoje formuojamas kaip paveikusis diskursas. Identifikuoti žiniasklaidos kuriamo ekologinio pasaulėvaizdžio sudedamąsias dalis leidžia retorinė diskurso analizė. Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – išanalizuoti dominuojančią ekologinę topiką straipsnių antraštėse. Tiriamoji medžiaga analizuota retorinės diskurso analizės metodu, leidžiančiu išskirti ir retorinėmis kategorijomis apibrėžti tyrimo objektą. Retorinės analizės metodas derintas su kritine diskurso analize, tiriančia realius socialinės sąveikos atvejus autentiškuose medijų transliuojamuose paveikiuosiuose diskursuose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ekologija; Retorika; Topika; Medijos; Antraštės; Ecology; Rhetoric; Topics; Media; Headlines.

ENThe media perform not only the function of information but also of ecological education: it forms the ecological identity of its target audience. The media help to present the topics of ecology, climate change, and sustainable development for the public in a more understandable and persuasive language. Also, the discourse of ecology in the media is bidirectional: it is created not only by the representatives of science and social actors but also by the media themselves, which form the concept of ecology in their desired direction. Rhetorical analysis of ecological discourse allows us to identify the components of this ecological worldview and to elucidate their mechanisms of persuasion and proof. The present research was focused on the logical and rhetorical topoi in the headlines of articles on ecology. The aim of this research was to identify and analyse ecological topics in headlines. The research material was analysed using the method of rhetorical discourse analysis, which allowed us to distinguish and define the categories of the research object. The method of rhetorical analysis was combined with critical discourse analysis that investigates real cases of social interaction in authentic media-broadcast persuasive discourse and their mechanisms of persuasion. The analysis of the headlines helped to identify the dominant logical topics, the recurring themes: sustainable development and consumption, climate change, environmental protection. The logical topics in the headlines is verbalised by a role model, example, cause and consequence, and novelty topoi. [From the publication]

• Environmental discourse in Lithuania in 1989-2005 : discourse coalitions and story-lines / Audronė Telešienė. Socialiniai tyrimai. 2010, Nr. 4 (21), p. 60-69.
• Klimato kaitos diskursas Lietuvoje : reikšmių konstravimas dienraščiuose / Audronė Telešienė. Filosofija. Sociologija. 2009, t. 20, Nr. 4, p. 250-258.
• Retorinė ir stilistinė publicistinių tekstų analizė / Regina Koženiauskienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2013. 352 p.
• Trumpojo teksto žanro specifika: naujienų portalų antraščių tyrimas / Danguolė Kalinauskaitė. Darbai ir dienos. 2014, t. 62, p. 23-43.