Intelektualiosios lietuvių literatūros problema: Ramūno Klimo atvejis

LTStraipsnyje pristatomos kognityvinės poetikos galimybės analizuojant sudėtingus, daugiasluoksnius intelektualiosios lietuvių literatūros tekstus ir bandant užčiuopti formaliuosiuose elementuose slypinčią šio tipo tekstų specifiką ir gylį. Remiantis Peterio Stockwello siūloma kognityvinės poetikos koncepcija, aptariamos schemų, kognityvinės deiksės ir deiktinio perkėlimo sąvokos, leidžiančios ištirti ir apibūdinti teksto konstravimo principus. Šaltiniu pasirinkta intelektualiosios literatūros atstovu vadinamo Ramūno Klimo apysaka "Gintė ir jos žmogus". Kognityvinės poetikos aspektu išanalizavus Klimo apysakai būdingas schemas ir deiksių naudojimą, tokios priemonės, kaip įvairių deiktinių kategorijų maišymas, schemų pertvarkymas, laikomos vienu būdų skaitymo procese nuolat kurstyti skaitytojo smalsumą ir dėmesį. Kartu šios priemonės sulėtina skaitymo procesą, apsunkina teksto suvokimą ir interpretaciją – taip aktyvuojama Reuveno Tsuro apibūdinama uždelstoji kategorizacija. Kad šis struktūriškai sudėtingas Klimo tekstas būtų iki galo suprantamas, išryškėtų minėtų rašymo formų prasmės, jis turėtų būti skaitomas pasitelkus ezopinį kodą, aktualizuojamą tekste esančių užuominų apie sovietinio, autoriaus gyvento, laikotarpio kritiką. Remiantis Klimo apysaka daroma išvada, kad paslėptam pranešimui koduoti intelektualiosios literatūros tipas itin parankus būtent dėl aktyvuojamos uždelstosios kategorizacijos, reikalaujančios mentalinių pastangų, – taip skaitytojas paruošiamas refleksijoms, būtinoms ezopiniam pranešimui suprasti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ramūnas Klimas; Rašytojai; Teksto konstravimas; Kognityvinė poetika; Kategorizacija; Kognityvinė deiksė; Schemos; Text composing function; Writers; Cognitive deixis; Cognitive poetics; Categorization; Schemes.

ENUsing the approach of cognitive poetics, the author of the article analyses Ramūnas Klimas’ story, Gintė ir jos žmogus [Gintė and Her Man]. By employing Peter Stockwell’s concept of cognitive deixis, the technique of deictic transfer and aspects of schema theory in the text, the fundamental mechanisms of the construction of the story have been highlighted, which in turn, lead to the observation that the text provokes the delayed categorization discussed by Reuven Tsur. In the text, the deictic center of the implicit reader is being developed in different temporal and spatial dimensions using deixis of the respective categories. The interpretation is complicated by the highlighting of the textual deixis: several versions of the same story are presented, the process of the narration itself is commented, and the reader is addressed directly, which, according to Stockwell, can be understood as an attempt to destroy the reader’s belief in the truthfulness of the story being told and to put them out. These formal features also determine the depth and multi-layered nature of the text. Looking at the formal elements of the text and the techniques it employs from the point of view of cognitive poetics, the story by Klimas can be viewed as an attempt to criticize the official Soviet discourse and undermine the dangers of trusting blindly the truth proclaimed by one man. [From the publication]

• Amžininkai ir bendraamžiai : studija, straipsniai, recenzijos / Petras Bražėnas. Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010. 471 p.
• Justino Marcinkevičiaus ir Vlado Šlaito poliai : poetinio žodžio galimybės / Indrė Žakevičienė. Česlovo Milošo skaitymai. 2013, 6 p. 81-87.
• Lingvistinės pragmatikos įvadas : mokomoji knyga / Birutė Ryvitytė. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2011. 88 p.
• Liūnės Sutemos tikrumo poetika / Indrė Žakevičienė. Darbai ir dienos. 2018, t. 69, p. 167-177.
• Stagnacija / Jūratė Sprindytė. Sovietmečio lietuvių literatūra : reiškiniai ir sąvokos / sudarytojai Algis Kalėda, Rimantas Kmita, Dalia Satkauskytė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019. P. 52-73.