Mielcke ar Milkus, arba Kaip vis dėlto rašyti nelietuviškus Prūsijos Lietuvos asmenvardžius?

LTXVIII a. pabaigos Prūsijos Lietuvos vertėjo, religinių raštų rengėjo, kalbininko, grožinės literatūros kūrėjo Kristijono Gotlybo Milkaus (Christian Gottlieb Mielcke, 1733–1807) pavardė lietuvių kultūroje patyrė bene didžiausius adaptacinius pokyčius. Šio asmenvardžio vartojimo istorijoje nuo XIX iki XXI a. priskaičiuojame apie aštuonias skirtingas rašymo formas: Mielcke, Mielckė, Mielke, Mielkus, Milkė, Mylkė, Milkus, Mielcke’ė. XX a. 6-o dešimtmečio pradžioje autoritetingiausio senosios lietuvių raštijos tyrėjo, Vilniaus universiteto profesoriaus Jurgio Lebedžio (1913–1970) pastangomis įvesta ir įtvirtinta adaptuota forma Milkus buvo visuotinai priimta ir pasirodė esanti bene tvariausia. Vis dėlto Lietuvai atgavus nepriklausomybę dalis mokslininkų apsisprendė grįžti prie originalios formos Mielckė arba Mielcke’ė, tad vartosenoje, nelygu autorius, radosi trys pagrečiui vartojamos formos. Straipsnyje, remiantis asmenvardžio Mielcke adaptavimo istorija, keliamas iki šiol opus nelietuvių kilmės senosios lietuvių raštijos ir literatūros kūrėjų asmenvardžių rašymo klausimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Literatūros istorija; Kristijonas Gotlybas Milkus (Christian Gottlieb Mielcke); Raštija; Asmenvardžiai; Adaptacija; Jurgis Lebedys; Prūsijos Lietuva; Literatūrologai; Litterateurs; Literary history; Literature; Personal names; Adaptation; Prussian-Lithuanian.

ENThe history of the adaptation of the surname of Christian Gottlieb Mielcke (1733-1807), one of the most important creators of Lithuanian language and literature at the turn of the 19th century, covers the period from the 19th century to the present day. The adaptation of this personal name of non-Lithuanian origin has undergone probably the biggest changes in Lithuanian culture. Today, we count eight different variants of its usage: Mielcke, Mielckė, Mielke, Mielkus, Milkė, Mylkė, Milkus, and Mielcke’ė. In the 20th century, two variants were the most common: Milkė in the interwar period and the first years after the war and Milkus from the mid 1960s. Jurgis Lebedys (1913-1970), the most authoritative researcher of old Lithuanian literature and a lecturer at Vilnius University, introduced this form in the Lithuanian language. Adapted following the example of the popular Prussian Lithuanian name (not surname!), the form took root rather quickly and easily not only in Lithuania but also in the diaspora. After Lithuania regained its independence at the end of the 20th century and when the world of the Western culture opened up, two groups of researchers formed. One group advocates the original form Mielcke and implement it in their works, while other group, trying to preserve the connection with the long tradition of Lithuanian research, uses the adapted form, Milkus. As a single drop reflects the entire ocean, so the tradition of the use of the personal name Mielcke’ė and today’s practice reveal the problem of the use of personal names of all famous Lithuanian writers of non-Lithuanian origin. It can only be solved by an extensive scientific discussion. [From the publication]

• Germanizavimo įtaka Mažosios Lietuvos asmenvardžiams XVIII–XIX a / Aušra Žemienė. Žmogus ir žodis. 2016, 1, p. 106-131.
• Jokūbo Brodovskio patarlių, priežodžių ir mįslių rinkinys "Litauische Sprichwörter und Rätsel" : monografija, kritinis leidimas su faksimile ir indeksais / Ona Aleknavičienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2014. 589 p.
• Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras : istorija ir reikšmė lietuvių kultūrai / Liucija Citavičiūtė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. 393 p.
• Kristijonas Gotlybas Milkus. Gyvenimas ir literatūrinė veikla / Žavinta Sidabraitė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2006. 227 p.
• Kristijono Donelaičio atminties paveldas / Domas Kaunas. Vilnius : Akademinė leidyba, 2016. 471 p.
• Kristijono Milkaus (1800) pakeitimai Pilypo Ruigio (1747) žodyne / Vilma Zubaitienė. Archivum Lithuanicum. 2003, t. 5, p. 127-178.
• Lietuvių kalbos enciklopedija / Vytautas Ambrazas, Aleksas Girdenis, Kazys Morkūnas, Algirdas Sabaliauskas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Aleksandras Vanagas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 633 p.
• Lietuvių kalbos seminaro istorija / Martynas Liudvikas Rėza ; [originalo tekstą parengė, iš vokiečių kalbos vertė, tekstologines pastabas, įvadą bei komentarus parašė ir asmenvardžių bei vietovardžių rodyklę sudarė Liucija Citavičiūtė]. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003. 118 p.
• Milkų šeima XVII-XVIII a. Prūsijos Lietuvoje: genealogijos rekonstrukcija / Birutė Triskaitė. Archivum Lithuanicum. 2019, t. 21, p. 73-126.
• Nacionalinių erdvių konstravimas daugiakultūriniame regione : Prūsijos Lietuvos atvejis / Vasilijus Safronovas. Vilnius : Baltijos kopija, 2015. 318 p.
• Petro Gotlybo Milkaus prierašai rankraštiniame žodyne "Clavis Germanico-Lithvana" / Birutė Triškaitė. Archivum Lithuanicum. 2013, t. 15, p. 39-86.
• Simono Daukanto Rygos ortografija (1827-1834) / Giedrius Subačius. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2018. 471 p.
• Vėjas iš Aistmarių / Jurgis Mališauskas. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. 256 p.