Prie Žemaitės grįžti verta : recenzija

LT2019 m. skoningai „Odilės“ leidyklos išleista Viktorijos Daujotytės monografija "Žemaitė: gyvenimo gramatika" atsiliepia į didėjantį susidomėjimą Žemaitės asmeniu ir kūryba. Šią knygą vadinu monografija, nors ji ir neturi visų privalomų šiam žanrui atributų, pvz., mokslinių recenzentų, bet užmoju, aprėpiama, analizuojama biografine medžiaga, kūrinių korpusu tokiam darbui prilygsta. Viršelyje žvilgsniui atveriamos tik Žemaitės tapybiškos rankos, bene daugiausia, be jos ryšėtos skarelės, dėmesio sulaukusi jos išvaizdos dalis. Toks dizainas dera su monografijos autorės rašymo stiliumi. Daujotytė, nebevaržoma moksliniams darbams keliamų reikalavimų, nesiangažuoja nuosekliam, linijiniam pasakojimui (greičiausiai nemato to prasmės?) ir atsiduoda savitam mąstymo-rašymo būdui. Tad jis šioje monografijoje juda koncentriniais ratais, sutelkiant dėmesį tai į vieną, tai į kitą pačios autorės pastebėtą Žemaitės biografijos momentą ar kūrinio detalę, apsistojant ties pakeliui iškylančiais teoriniais klausimais, išsakant, plėtojant savo pačios mintis, teiginius ir vėl grįžtant prie jų. Daujotytė tvirtina, kad iki šios monografijos eita jau seniai, į ją vedė ne viena anksčiau rašyta knyga: "Sauganti sąmonė. Literatūra ir patirtis: užrašai" (2007), "Tragiškasis meilės laukas. Apie Sigitą Gedą: iš poezijos, užrašų, refleksijų" (2010), "Sofija" (2016) ir kitos. Nors autorė nemini, tačiau turbūt vienas pirmųjų jos ilgesnių apsistojimų ties Žemaite yra buvęs knygoje "Moters dalis ir dalia: moteriškoji literatūros epistema" (1992). Žvelgiant iš ano laiko perspektyvos, matyti, kad šioje monografijoje mėginama užpildyti tas Žemaitės kūrybos interpretavimo spragas, kurios buvo įvardytos prieš dvidešimt metų [...]. [Iš teksto, p. 168]Reikšminiai žodžiai: Viktorija Daujotytė. "Žemaitė: gyvenimo gramatika".