Kristijono Donelaičio ir jo kūrybos reikšmės refleksija lietuvių spaudoje. Pastangos įprasminti poeto 200-ųjų gimimo metinių jubiliejų

LTLietuvių pasaulietinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio 200-osios gimimo metinės sukako 1914 m. sausio 1 d. Praėjus septyniems mėnesiams Europos šalys įsitraukė į Didįjį karą, vėliau pavadintą Pirmuoju pasauliniu karu, nesugrąžinamai pakeitusiu žemėlapį, masyvias imperijų teritorijas užpildžiusiu daugybės valstybių – didesnių ir mažų – lopinėliais. Prieš atverdama galimybę ir Lietuvai tapti nepriklausoma šalimi, ši sudėtingų pokyčių banga daugybę visuomenės pradėtų kultūrinių iniciatyvų ilgam sustabdė. Donelaičio jubiliejus primena tautos brandos egzaminą tų didelių pokyčių išvakarėse. Šio straipsnio tikslas – papildyti Domo Kauno studijoje Kristijono Donelaičio atminties paveldas atliktą įpaminklinimo iniciatyvų rekonstrukciją įvairių spaudos bendradarbių motyvacijos sociokritine analize. Taip pat išplėsti teminį aspektą bei chronologines ribas, stebint poeto palikimo interpretacijų klišes ir naujoves, tęstinumo perspektyvą ankstyvojoje lietuvių literatūros istoriografijoje bei tautinėje ugdymo sistemoje. Tyrimų lauku pasirinkta modernioji lietuvių spauda, pagrindinį dėmesį skiriant Didžiojoje Lietuvoje ėjusiems leidiniams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kristijonas Donelaitis; Poetai; Dvasininkai; Jubiliejai; Recepcija; Spauda; Literatūros istoriografija; Anniversary; Reception; Press; Literary historiography; Poets; Clergy.

ENOn the eve of the 200th anniversary of the birth of Kristijonas Donelaitis (January 1, 1914), in Lithuania ruled by the Russian Empire, the press of the National Democrats and Liberal Democrats covered the efforts to erect a monument in honor of the poet (the idea arose in Lithuania Minor). It criticized the work of the committee that was in charge of the initiative, which was led by conservatives. The Catholic press was very reserved in its coverage of the initiatives of the memorial. The confessional aspect of the imagined Lithuanian national identity also hindered the involvement in a project that would unite the entire nation. In Russian-administered Lithuania, the emphasis was more on publications introducing Donelaitis’s personality and works. In the beginning of 1914, Kristijonas Duonelaitis’s Writings compiled by Jurgis Šlapelis was published in Vilnius; however, no public organization or institution sponsored the book. The difficulties in organizing activities to commemorate Donelaitis experienced by the Lithuanian Scientific Society testify to the fact that the poet had not yet been perceived as a national poet in Lithuania, and that there was a lack of coordinated work. In Russianruled Lithuania, the articles and papers about Donelaitis by Juozas GabrysParšaitis, Mykolas Biržiška, Petras Leonas, Ignas Jurkūnas-Seinius, and Pranas Dovydaitis were overdue. With the outbreak of the war, the ambitions of the Catholic press to introduce the legacy of Donelaitis began to emerge. Some of the texts were used during the World War I for the purpose of Lithuanian cultural education. The studies of Gabrys-Paršaitis and Biržiška became an important part of the first literature textbooks of the Republic of Lithuania. [From the publication]

• Kristijono Donelaičio atminties paveldas / Domas Kaunas. Vilnius : Akademinė leidyba, 2016. 471 p.
• Tarpukario Donelaitis / Viktorija Šeina. Kristijono Donelaičio reikšmės / sudarė Mikas Vaicekauskas. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016. P. 159-176.
• Tautos auklėjimo mintys : kultūros kritika, publicistika, viešos paskaitos, pokalbiai / Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016. 687 p.