Autobiografinis paktas kaip architektūrinis palimpsestas: Juditos Vaičiūnaitės "Mabre viešbutis"

LTStraipsnyje nagrinėjama Philippe’o Lejeune’o autobiografinio pakto idėja, siekiant išryškinti naujus jos aspektus. Idėja tikslinama, pasitelkiant Gérardo Genette’o transtekstualumo tipologijos bei Larso Elleströmo intermedialių santykių modelio sąvokas. Genette’o ir Elleströmo įžvalgos leidžia daryti prielaidą apie intertekstualią ir intermedialią autobiografinio pakto struktūrą. Teorinėms premisoms išbandyti pasitelktas Juditos Vaičiūnaitės memuarinės prozos rinkinys Mabre viešbutis. Po autorės mirties išėjusiame rinkinyje spausdinami daugiausiai anksčiau publikuoti tekstai, tad ypatingas semantinis krūvis tenka naujam jų pateikimo būdui – sudarytojos Ulos Vaičiūnaitės paruoštam paratekstui. Rinkinys atsiveria ne tik kaip autobiografinio „aš“ atminties liudijimas, bet ir kaip daugiakrypčio skaitymo dokumentas, savo ruožtu reikalaujantis aktyvaus skaitytojo įsitraukimo. (At)minties trajektorijos atsiskleidžia kaip diskursyviškai architektūrinės autorės vardo figūros dalis. Dėmesys teksto (skaitymo) intertekstualumui ir intermedialumui leidžia pamatyti ne tik autobiografinio teksto, bet ir paties autobiografinio pakto erdvinį palimpsestiškumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Judita Vaičiūnaitė. "Mabre viešbutis"; Autobiografinis paktas; Literatūrinė erdvė; Paratekstas; Hipertekstualumas; Intertekstualumas; Intermedialumas; Palimpsestas; Autobiographical pact; Literary space; Paratext; Hypertextuality; Intertextuality; Intermediality; Palimpsest.

ENThe article reconsiders the idea of Philippe Lejeune’s autobiographical pact. In both Lithuanian and Western theoretical discourses, Lejeune’s ideas are usually combined with narrative and linguistic insights that reveal the position of a narrator. In this article, the concept of the autobiographical pact is revised using the concepts of Gérard Genette’s types of transtextuality (hypertext, hypotext, and paratext) and certain aspects of Lars Elleström’s model of intermedial relations. Genette’s and Elleström’s ideas highlight the intertextuality and intermediality of the autobiographical pact. These theoretical considerations are tested in the analysis of Judita Vaičiūnatė’s memoir prose collection, Mabre viešbutis [Mabre Residence Hotel]. The collection was published after the author’s death, so the book is noteworthy not for its content (most of the texts were already published before) as for its new form—a paratext prepared by the “author” of the book, the poet’s daughter, Ula Vaičiūnaitė. The collection, Mabre Residence Hotel, unfolds not only as a testimony to Judita Vaičiūnaitė’s memory but also as a document of Ula Vaičiūnaitė’s reading experience and effort to remember, which in turn becomes an invitation to recollect. The figure of the author’s name, which is essential for the autobiographical pact, appears as an interactive “monument” that becomes relevant during the reading process. The focus on intertextuality and intermediality of the text (reading) enables to see not only the spatial palimpsest of the autobiographical text but of the autobiographical pact itself. In the context of intertextuality and intermediality, the autobiographical pact reveals itself as a distinctive architecture of literary space. [From the publication]

• Intermedialumas, intermodalumas ir semiotika / Irina Melnikova. Colloquia. 2019, 42, p. 84-112.
• Literatūros (inter)medialumo strofos, arba Žodis ir vaizdas / Irina Melnikova. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2016. 376 p.
• Nostalginis diskursas lietuvių memuaristikoje / Vilma Popovienė. Lituanistica. 2015, Nr. 1, p. 51-73.
• XX amžiaus lietuvių dienoraščiai : tarp literatūros ir dokumento / Rimantas Glinskis. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2006. 184 p.