LTTyrimą inspiravo amžininkų ir vėlesnių tyrinėtojų pačiais bendriausiais bruožais aptarta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) ir Vydūno (Vilhelmo Storostos, 1868–1953) meninių pasaulių giminystė. Dėmesį sutelkus į konkrečius Čiurlionio ir Vydūno kūrinius, straipsnyje sukonkretinami meninės programos ypatumai ir jų raiška jūros vaizdinyje (Čiurlionio poema proza „Jūra“, simfoninė poema „Jūra“, paveikslai „Jūros sonata“, „Andante“ ir kt., Vydūno „Jūrų varpai“ ir kt.), legendos apie Jūratę ir Kastytį interpretacijoje (Čiurlionių opera „Jūratė“, Čiurlionio laiškai operos tema, Vydūno libretas operai „Jūraitė“). Dėmesys sutelkiamas į Čiurlionio laiškuose, Vydūno librete išryškėjusius pokyčius interpretuojant žmogaus ir deivės meilę, dievų reakciją į ją, aliuzijų į mito kaitą nuo „prikaltojo“ iki išlaisvintojo Prometėjo. Lyginamajam tyrimui pasirinkta Čiurlionio žodžio kūryba, laiškai, muzikos, dailės kūriniai, Vydūno dramos, tekstai apie Čiurlionio kūrybą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Kompozitoriai; Dailininkai; Kultūros veikėjai; Vydūnas (Wilhelm Storost; Vilhelmas Storostas, Storosta); Vizijos; Vaizdiniai; Prometėjo mitas; Filosofai; Rašytojai; Visuomenės veikėjai; Visions; Images; Myth of Prometheus; Philosophers; Writers; Public figures; Painters; Composers; Cultural figures.
ENThe article illustrates the creative connections between the composer and painter Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911) and the playwright and philosopher Vydūnas (Vilhelmas Storostas, 1868-1953) observed and described by their contemporaries and later, by scholars in a very general way. The article discusses the following elements of Čiurlionis’s and Vydūnas’s creative program: a work of art as a vision, the creative act as the creation of one’s own world, the principle of combining abstract and specific, and the positivity of worldview expressed in the direction of ascent. The image of the sea, which has become the main object of the work, expresses the creative world. In the interpretations of the legend about Jūratė and Kastytis, the significance of love between the human and the goddess alters from human humility and mutual feeling of love to the meanings of co-creation revealed by Čiurlionis and Vydūnas, depicting the reaction of the gods to the love of the goddess and man—from the punishment to blessing (Vydūnas’s Jūraitė). Interpretations of the legend vary from the “bound” Prometheus—the image of Kastytis bound to a rock to the meanings of the liberated Prometheus (looking at the corpus of Čiurlionis’s works, the painting “Rex,” the finale of Vydūnas’s Jūrų varpai and Jūraitė assert the liberation of the human-creator). Both artists affirm the strengthening of the inner powers of the individual. They consolidate the unmatched value of the power of human creativity. [From the publication]