LTDažniausiai vaikų literatūra tyrinėjama kaip etines vertybes perduodantis ir vaiką auklėjantis, auginantis diskursas. Šiame straipsnyje atsigręžiama į estetinį lauką ir nagrinėjama, kaip lietuvių ir užsienio vaikų literatūroje vaizduojamos grožio patyrimo scenos. Gilinamasi į tai, kokiose situacijose vaikas, patiriantis grožį, vaizduojamas, kaip tekstas perteikia personažo patiriamus estetinius išgyvenimus, kokie kiti grožio pajautos aspektai yra akcentuojami vaikų literatūroje. Pasitelkiant gausius pavyzdžius nagrinėjami grožėjimosi gamta (Motiejaus Valančiaus, Prano Mašioto, Kazio Sajos, Christine’ės Nöstlinger, Otfriedo Preusslerio kūriniuose), meno kūriniu (Bronės Buivydaitės ir kt.), kitais kultūros objektais (Hanso Christiano Anderseno, Leonardo Gutausko, Vytautės Žilinskaitės kūriniuose), savimi (Ramutės Skučaitės ir kitų autorių kūriniuose) meniniai vaizdai. Vaikų literatūroje perteikiamas estetinis grožėjimasis supančio pasaulio objektais atskleidžia personažų vidinį pasaulį, demonstruoja jų jautrumą, kuria įtaigų poezijos ar prozos kūrinio emocinį turinį, įsimintiną atmosferą. Toks grožinis kūrinys pasitarnauja sudėtingam procesui – vaikų estetiniam auklėjimui, kurio tikslas – išmokyti vaikus matyti, jausti ir vertinti grožį. Vaiko ugdymo kontekste išryškėja estetinių ir etinių kūrinio elementų sampyna, tos sampynos aktualumas. Analizei pasitelktos Władisławo Tatarkiewicziaus, Antano Katalyno, Algirdo Gaižučio, kitų autorių teorinės prieigos, taikomi literatūrinės analizės ir interpretacijos būdai, laikomasi tarpdisciplininio požiūrio. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vaikų literatūra; Pajauta; Estetinis suvokimas; Vaikų ugdymas; Grožis; Children’s literature; Sense; Beauty; Aesthetic perception; Childhood education.
ENChildren’s literature is most often studied as a discourse that raises and educates a child, conveys ethical values to him. This article looks back at the aesthetic field and examines how Lithuanian and foreign children’s literature depicts scenes of the experience of beauty. It delves into the situations in which a child, experiencing beauty, is depicted, how the text conveys the aesthetic experiences experienced by the character, and what other aspects of the sense of beauty are emphasized in children’s literature. With the help of numerous examples, various artistic images are examined: the admiration of nature (in the works of Motiejus Valančius, Pranas Mašiotas, Kazys Saja, Christine Nöstlinger, Otfried Preussler), a work of art (Bronė Buivydaitė, etc.), other cultural objects (in the works of Hans Christian Andersen, Leonardas Gutauskas, Vytautė Žilinskaitė), artistic images of oneself (in the works of Ramutė Skučaitė and other authors). The aesthetic admiration of the objects of the surrounding world conveyed in children’s literature reveals the inner world of the characters, demonstrates their sensitivity, creates an emotional content, and the memorable atmosphere of a mesmerizing piece of poetry or prose. Such a work of fiction serves a complex process – the aesthetic upbringing of children, the aim of which is to teach children to see, feel, and appreciate beauty. In the context of the child’s education, the mix of aesthetic and ethical elements of the piece and the relevance of that mix become clear. The analysis is based on the theoretical approach of Wladyslaw Tatarkiewicz, Antanas Katalynas, Algirdas Gaižutis, and other authors. The methods of literary analysis and interpretation are applied, and an interdisciplinary approach is followed. [From the publication]