LTStraipsnis yra iš ciklo „Faustiška kultūros politika“, jame svarstoma faustiškos sutarties tema. Trumpai apibūdinama, kas laikoma kultūros politika – vieša kova dėl prasmių ir vertybių. Kitos ciklo dalys – faustiška transgresija ir faustiška politika. Straipsnio tikslas – aptarti ikireflektyviąją intensiją, sąmoningą sutartį ir jos tesėjimą arba bandymus išvengti sutarties pasekmių. Terminas „faustiška kultūros politika“ ir ją atitinkanti sutartis yra siejama tiek su asmeniniu, tiek su socialinių grupių ar net valstybių sprendimais ir iš jų plaukiančiomis pasekmėmis. Faustiška sutartimi yra laikomas tariamai lygiavertis susitarimas, kuris sudaromas tarp galingos ir gerokai silpnesnės pusės, taip atsirado galimybė naudotis silpnesniojo naivumu bei priklausomumu. Nors faustiška tipologija yra kildinama iš J. W. Goethe’ės ir O. Spenglerio tekstų, bet aptariami ir Ch. Marlowe, K. Manno, T. Manno ir E. Jüngerio literatūriniai kūriniai, taip pat A. Speero ir P. Cvirkos susitarimai su totalitarinėmis valdžiomis. Straipsnyje lyginami Vakarų kultūros odisėjiškas ir faustiškas tipai, aptariama siuzereno ir vasalo dialektika, faustiškos dvasios artumas lošimams bei lažyboms ir kokia asmens drama baigiasi tokie sandėriai. Kalbant apie būdus, kaip galima įveikti sutarties pasekmes, išskiriamas moralinis apsisprendimas ir lošimo meistrystė. Vis dėlto tik moralinis apsisprendimas yra laikomas realiu išsilaisvinimo būdu, o makiavelizmas ir realpolitik doktrina ar F. Nietzsche’ės Übermensch sprendimas kritikuotini. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Faustiška politika; Faustiška sutartis; Sutarties dialektika; Petras Cvirka; Rašytojai; Totalitarizmas; Šėtoniškumas; Faustian policy; Faustian bargain; Bargain of dialectic; Satanic; Totalitarianism.
ENThe article deals with one of the topics of the cycle “Faustian Cultural Policy,” namely “The Faustian Bargain,” which briefly describes what is considered cultural policy: the social struggle for meanings and values. Other parts of the cycle are “Faustian Transgression” and “Faustian Politics.” The purpose of this article is to discuss the intentionality of pre-reflection, the conscious contract, and its continuation or attempts to avoid the consequences of the bargain. The concept “Faustian Cultural Policy” and the corresponding bargain are associated with both personal and social or even state decisions and their consequences. The Faustian Bargain is considered presumably equivalent to an agreement to the contract between the stronger and the much weaker parties for exclusive privileges for the weaker, deferring payment for an indefinite future and thus gaining access to the naiveté of the weaker, thereby making him dependent. The Faustian typology is borrowed from the texts of Johann Wolfgang von Goethe and Oswald Spengler, although the literary works of Christopher Marlowe, Klaus Mann, Thomas Mann and Ernst Jünger as well as the agreements of Albert Speer and Petras Cvirka with totalitarian authorities are also discussed. The article compares the Odysseyan and the Faustian types of Western culture; discusses the dialectics of suzerain and vassal; the proximity of the Faustian spirit to gambling and betting; and the personal drama that completes such transactions. As for the ways to overcome the consequences of the bargain, there is a distinction between moral self-determination and mastery of the game. However, only moral self-determination in the presence of other people is considered as a real way of liberation, while at the same time both Machiavellianism and the doctrine of Realpolitik or the conception of Nietzsche’s Übermensch are worthy of criticism. [From the publication]