Asmenybės tapatumo apibrėžimo problema Vytauto Kavolio socialinės patologijos studijose

LTStraipsnyje siekiama išsiaiškinti, kaip, plėtodamas socialinės patologijos studijas, Vytautas Kavolis apibrėžia asmenybės tapatumą, prieš kurį nukreiptus veiksmus laiko vienu iš patologinio elgesio požymių. Atsakymo į šį klausimą ieškoma mokslininko kultūrinei psichologijai skirtuose straipsniuose ir juose plėtojamose krizės asmenybės, neaiškios asmenybės ir postmodernios asmenybės konstrukcijose. Įrodinėjama, kad asmenybės tapatumą Kavolis sieja su jos vidinės organizacijos darna. Straipsnyje taip pat nagrinėjamas mokslininko požiūris į asmenybės vidinės organizacijos darnos pobūdį ir socialines bei kultūrines jos sąlygas. Be to, parodoma, kaip asmenybės tapatumo samprata pasikeičia Kavoliui įsitraukus į civilizacijų studijas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Asmenybės tapatumas; Asmenybė; Elgesys; Socialinė patologija; Socialinė psichologija; Vytautas Kavolis; Sociologai; Išeivijos lietuviai; Visuomenės veikėjai; Personal identity; Personality; Behavior; Social pathology; Social psychology; Public figures; Lithuanian diaspora; Sociologists.

ENThe article seeks to determine how, in developing his studies in social pathology, Vytautas Kavolis defines the identity of a person, certain actions against whom he regards as signs of pathological behavior. The answer to this question is sought in Kavolis’s papers devoted to the psychology of culture, in which papers he develops his constructs of the crisis personality, the indefinite personality, and the postmodern personality. It is shown that Kavolis connects the identity of a person with the harmony of his/her inner organization. The article also discusses Kavolis’s attitude towards the nature of a personality’s inner organization and its social and cultural conditions. It is shown in addition how his conception of personal identity changes when Kavolis undertakes his studies of civilizations. [From the publication]