LTŠiame straipsnyje tiriama, kaip veikia galios santykiai kalbos standartizavimo lauke. Pasitelkiant Michelio Foucault ir Pierre’o Bourdieu teorijas apie galią, analizuojama, kokie galios santykiai ryškėja teoriniuose sociolingvistų veikaluose apie kalbos standartizavimą ir analizuojami interviu su lietuvių kalbos redaktoriais. Tyrimas parodo, kad, kitaip nei randama angliškai kalbančių šalių tyrimuose, kur galiai įgyti reikia tiek išsilavinimo apskritai, tiek specifinių su kalba susijusių žinių ir įgūdžių, Lietuvoje galią kurti žinojimą, kokia kalba yra „gera“, užtikrina tik aukštasis lingvistinis išsilavinimas ir priklausymas kalbos institucijai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Galia; Galios santykiai; Michel Foucault; Pierre Bourdieu; Filosofai; Kalbos standartizavimas; Kalbos redaktoriai; Redagavimas; Power relations; Language editors; Power; Philosophers; Language standardization; Editing.
ENThis paper aims to investigate how power relationships operate in the language standardization field. To do this, a theoretical framework based on Michel Foucault’s and Pierre Bourdieu’s theories of power is applied to determine what power relationships are evident in the works on standardization abroad (as opposed to Lithuania) and the same framework is used to analyze qualitative interviews with Lithuanian copy editors in order to find out what position they occupy in the Lithuanian field of language standardization. It appears that whereas both higher education in general and specific linguistic expertise are required to gain power in the language standardization fields of the English-speaking countries, in Lithuania it is specifically the linguistic education and belonging to the state language committee that gives access to the power to generate knowledge and thus standardize language.