LTStraipsnyje nagrinėjamos Lietuvos plėtotės strateginio efekto problemos. Strateginiu efektu vadinama valstybės ir visuomenės plėtotės negrįžtamumo sąlygų vertinimo, prognozavimo ir valdomumo sėkmė, kurią rodo valstybės ir visuomenės gebėjimas reaguoti į neišvengiamus plėtotės trukdymus išlaikant norimą gyvenimo kokybę. Strateginio efekto problema būdinga visiems kraštams. Tuo tarpu Lietuvoje esama valstybės valdymo praktika, strategavimo diskretiškumas, „smegenų centrų“ stoka, strategų „rekrutavimo“ tvarka, ribotas visuomenės gebėjimas „priimti“ strateginius signalus neleidžia pasiekti didesnio negrįžtamos plėtotės efekto: per trumpą 15 metų laikotarpį Lietuva ne kartą buvo blokšta atgal, kas gali ir vėl pasikartoti. Siūloma diskusija, ar Lietuvoje galimas plėtotės negrįžtamumas, einant pramintu aukštos plėtotės šalių keliu, ar galimi kiti „vijimosi“ scenarijai?. [Iš leidinio]
ENThis article deals with problems of the strategic effect of Lithuania‘s development. The strategic effect has been defined by authors as the success of the assessment, prediction, and management of the irreversibility conditions of state and society development that is measured by the ability of state and society to react to any impediment to development without endangering quality of life. The authors are fully aware of the fact that the problem of strategic effect is characteristic of all countries to some degree or another. In Lithuania, however, present state government practice, discretion of strategic planning, shortage of „brain centres“, routine of strategist recruiting, and vastly limited abilities of society "to receive" strategic signals, interfere with the achievement of any major effect of irreversible development; over a short period of 15 years, Lithuania has been set back a number of times, and there are no guarantees that this experience will not repeat in the future. The authors also suggest initiating a wider discussion on the following subject: should Lithuania follow the well-trodden path of highly developed countries in order to achieve irreversibility of development, or are there any other possible scenarios for catching-up?. [From the publication]