LTMedijų vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje yra esminis: jos veikia kaip tarpininkai tarp naudotojų ir tikrovės, atstoja fizinę patirtį, konstruoja pasaulėžiūrą ir žinias, formuoja nuomonę, įsitikinimus, požiūrius, o visa tai lemia konkrečius individų ir grupių sprendimus ir veiksmus. Šiame straipsnyje aptariama, kaip vystėsi kompleksinė medijų ir informacinio raštingumo sąvoka ir kokie sisteminės funkcinės lingvistikos principai siejasi su medijų ir informaciniu raštingumu „infodemijos“ sąlygomis. Straipsnyje aprašomas modelis, kuriame dera funkcinės lingvistikos teorija ir socialinė-kognityvinė diskurso tyrimo metodologija, galinti paaiškinti, kodėl žmonės tampa imlūs misinformacijai ir dezinformacijai, ir geriau suprasti, kaip tokie diskursai įsiveši visuomenės gyvenime. Norint, kad medijų ir informacinis raštingumas būtų visavertė sąvoka, svarbu pabrėžti gebėjimą įžvelgti, kur slypi subjektyvumas ir emocijos naratyvuose, besirandančiuose ir gyvuojančiuose posttiesos epochoje. Šiuolaikinį naratyvą reikėtų suprasti kaip kognityvinę struktūrą, ne tik kaip artefaktą, kadangi dezinformacija ir misinformacija įprastai sklinda kaip padriki, „granuliuoti“, dažnai multimodalūs dariniai, apimantys įvairių sričių hipertekstinius informacinius trupinius, plintančius socialinėmis medijomis ir kitomis formomis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Medijų raštingumas; Informacinis raštingumas; Sisteminė funkcinė lingvistika; Kognityvinė metodologija; Socialinė-kognityvinė metodologija; Dezinformacija; Misinformacija; Subjektyvumas; Posttiesa; Naratyvas; Media and information literacy; Systemic functional linguistics; Cognitive approach; Social-cognitive approach; Disinformation; Misinformation; Subjectivity; Post-truth; Narrative.
ENMedia perform a fundamental role in contemporary society: being intermediaries between users and the real world, they replace physical experience, construct views and knowledge, and shape attitudes, beliefs, and opinions that lead to the specific decisions and actions of individuals and groups. This article gives an overview of developments in the composite concept of media and information literacy and the premises of systemic functional linguistics that are relevant under the conditions of the current infodemic. The authors of this paper propose an approach that combines functional and social-cognitive elements, aiming to explain how we become susceptible to mis- and disinformation and to raise awareness of how certain discursive practices become embedded in societal life. For media and information literacy to be a fully-fledged concept, it is vital to consider the ability to discern subjectivity and emotion in post-truth narratives. The notion of narrative as a cognitive structure is also fundamental because disinformation and misinformation spread as granular digital formations encompassing fragments of information from a multiplicity of fields. [From the publication]