Visuomenės požiūris į mokymą apie lytiškumą

LTLietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, ne pirmą dešimtmetį vyksta diskusijos dėl lytiškumo ugdymo paradigmos, renkantis tarp lytinio švietimo, orientuoto į apsisaugojimą nuo nepageidaujamų lytinio aktyvumo pasekmių ir traktuojančio vaisingumą kaip grėsmę, ir lytiškumo ugdymo, siekiančio ugdyti nuostatą sieti lytinį aktyvumą su ilgalaikiais įsipareigojimais ir suvokiančio vaisingumą kaip galimybę. Valstybės lygmeniu Lietuvoje iki šiol nėra pavykę pasirinkti vienos iš šių paradigmų ir nuosekliai ją įgyvendinti valstybinėje švietimo sistemoje. To pasekmė – lytiškumo ugdymo srityje iki šiol egzistuojantis ugdymo vakuumas, kurį mėgina užpildyti skirtingoms paradigmoms atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos. Lietuvos Respublikos Konstitucija nurodo, kad tėvai ir globėjai "nevaržomai rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus" (26 straipsnis). Nėra abejonių, kad mokymas apie lytiškumą yra dorovinio auklėjimo sritis, tačiau iki šiol nėra visuomenės nuostatų šiuo klausimu tyrimų. Darbu siekiama išsiaiškinti, kurios paradigmos pamatinius principus atitinkantį mokymą apie lytiškumą palaiko dauguma Lietuvos gyventojų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lytiškumo ugdymas; Lytinis švietimas; Homoseksualumas; Seksualinis aktyvumas; Švietimo politika; Sex Education; Homosexuality; Sexual activity; Policy of education.

ENIn Lithuania, as everywhere in the world, for decades there has been a discussion on which paradigm of sexual education should be implemented, choosing between a sex education that is aimed towards protection from unwanted consequences of sexual activity, thus treating fertility as a threat, and a sexual education that seeks to promote the notion of linking sexual activity with long-term commitments, perceiving fertility as a potentiality. At its state level, Lithuania still hasn’t been able to choose either of these paradigms, and to coherently implement it in the national system of education. Because of this, the absence of sexual education has created a vacuum, which non-governmental organizations, representative of either paradigm, are continuously trying to fill. The Constitution of the Republic of Lithuania establishes, that "parents and guardians shall, without restrictions, take care of the religious and moral education of their children and wards according to their own convictions" (article 26). Teaching about sexuality falls under the domain of moral education. However, there are no researches of public opinion on the given topic. This work aims to determine, which paradigm’s of sexual education underlying principles are in accord with the majority of Lithuanian citizens. [From the publication]

• Lietuvos gyventojų požiūris į tos pačios lyties porų šeimines teises / Gediminas Navaitis, Vladas Gaidys. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2015, Nr. 2 (37), p. 120-126.
• Lytinio švietimo nuostatų Gyvenimo įgūdžių bendrojoje programoje vertinimas: visuomenės pozicija / Živilė Advilonienė. Soter. 2024, 89 (117), p. 43-68.
• Paauglių lytinės elgsenos ir psichoemocinės būsenos sąsaja / Stasė Ustilaitė, Vida Juškelienė, Algirdas Petronis. Soter. 2007, 21 (49), p. 85-95.