Polarising features of nationalism: the cases of independent Lithuania in the 1930s, 2008–2009, and 2015

LTStraipsnyje, remiantis ekonominio nacionalizmo įžvalgomis, nagrinėjamos nacionalizmo formos, pasireiškusios lietuvių santykiuose su etninėmis mažumomis, grupėmis, imigrantais ir pabėgėliais nepriklausomoje Lietuvos valstybėje. Straipsnio tikslas – nagrinėjant lietuvių ir etninių mažumų santykius išryškinti ekonominio nacionalizmo bruožus dviem nepriklausomos Lietuvos atvejais: 1) etninė diskriminacija ir etniniai konfliktai 1930–1940 m.; 2) neigiamas ir religinis ksenofobinis požiūris į imigrantus ir pabėgėlius 2008–2009 m. pasaulinės finansinės krizės ir 2015 m. pabėgėlių krizės Europoje laikotarpiais. Tai leidžia paaiškinti ekonominio nacionalizmo atsiradimą ir jo bendrus bei specifinius bruožus Lietuvoje, t. y. kodėl politinių, demokratijos ar pabėgėlių krizių Europoje, taip pat pasaulinės finansinės krizės sąlygomis prasiveržia negatyvus, diskriminacinis, priešiškas ar religinis ksenofobinis Lietuvos piliečių požiūris į etnines mažumas, grupes, imigrantus ir pabėgėlius, o kai kuriais atvejais – ir fizinis smurtas prieš juos, ypač prieš žydus XX a. 4-ajame dešimtmetyje. Straipsnyje prieita prie šių išvadų: 1. Ekonominio nacionalizmo atsiradimą nepriklausomoje Lietuvoje veikė procesai šalyje, Europoje ir pasaulyje. 2. Lietuvių santykių su etninėmis mažumomis, grupėmis, imigrantais ir pabėgėliais analizė atskleidė, kad tiek XX a. 4-ajame dešimtmetyje, tiek XXI a. 1-ajame ir 2-ajame dešimtmečiuose galima įžvelgti bendrų ir specifinių ekonominio nacionalizmo bruožų, būdingų konkrečiam nepriklausomos Lietuvos laikotarpio atvejui.3. Bendriems ekonominio nacionalizmo bruožams būdinga tai, kad ekonominis nacionalizmas nukreiptas prieš etnines mažumas, grupes, įvairių tautybių imigrantus ir pabėgėlius gali atsiskleisti įvairiomis raiškos formomis: 1) etninės nesantaikos sklaida žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, kai formuojama negatyvi ir priešiška nuomonė apie etnines mažumas, grupes, imigrantus ar pabėgėlius, pavyzdžiui, kaltinant rusus rusifikacija ar vadinant juos okupantais, kaltinant žydus, kad jie atėmė iš lietuvių verslus, ar vadinant juos lietuvių išnaudotojais, kaltinant lenkus dėl polonizacijos ar etninių įtampų kūrimo Pietryčių Lietuvoje ir pan.; 2) politinių ir visuomeninių organizacijų veikla ar visuomeniniais judėjimais, nukreiptais prieš etnines mažumas, imigrantus ir pabėgėlius, kai reikalaujama riboti jų verslus ar boikotuoti jų prekes ir paslaugas, taip pat neleisti atvykti dirbti ar ieškoti politinio prieglobsčio Lietuvoje; 3) viešais susirinkimais ir demonstracijomis, kai kurstomos nacionalistinės nuotaikos, pavyzdžiui, tipinis nacionalistinis demonstracijų šūkis „Lietuva lietuviams“ net tik žeidžia įvairių tautybių piliečių jausmus ir orumą, bet taip pat prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, kad visi Lietuvos piliečiai yra lygūs prieš įstatymus, nesuteikiant jiems privilegijų ir ribojant jų teises dėl tikėjimo ir tautybės; ir 4) provokuojant tautinius konfliktus ar naudojant smurto veiksmus prieš etnines mažumas, grupes, imigrantus ar pabėgėlius (paminklų, turto niokojimas (padegimai ir etc.) ir fizinis smurtas. 4. Specifiniai ekonominio nacionalizmo bruožai yra: 1) XX a. 4-ojo deš. ekonominį nacionalizmą skatino ir protekcionistinė ekonominė politika, kurioje galima įžvelgti etninės diskriminacijos bruožų, siekiant iš pramonės, finansų ir prekybos sektorių išstumti įvairių tautybių verslininkus.Dėl to Lietuvos vyriausybė sudarė išimtinių ir palankių sąlygų lietuviams imtis naujų verslų, protegavo jų verslus per valstybinius užsakymus ir lengvatinius kreditus, steigė valstybines įmones, reguliavo kainas, taikė koncesijas pramonėje ir licencijas užsienio prekyboje; ir 2) lokaliu lygmeniu etniniai konfliktai peraugdavo į fizinį smurtą, iš esmės prieš vieną etninę mažumą – žydus. Tam tikros įtakos turėjo kurstomos antisemitinės nuotaikos žiniasklaidoje, kai kurių organizacijų antižydiška veikla ir iš dalies vyriausybės vykdoma protekcionistinė ekonominė politika, kurios tikslas buvo riboti ar išstumti žydus iš pramonės, bankų ir prekybos verslų. Žvelgiant į ateitį negalima vienareikšmiškai atsakyti, ar galima prognozuoti, kad Lietuvoje nacionalistinės nuotaikos dėl etninių mažumų, grupių ir imigrantų gali išaugti. Viena vertus, Lietuva yra nepriklausoma, demokratinė valstybė, kurioje garantuojamos kalbos, tradicijų, kultūros, tikėjimo ir sąžinės laisvė visiems jos piliečiams. Nacionalinės neapykantos kurstymo veika nėra toleruojama ir už tai numatoma baudžiamoji atsakomybė, todėl nacionalistinės nuotaikos neturėtų plėstis visuomenėje. Kita vertus, tam tikra nacionalistinė ar socialinė įtampa gali sustiprėti visuomenėje, pavyzdžiui, jei tarp lietuvių ir lenkų atsinaujintų konfliktai dėl vietovardžių rašymo ne valstybine lenkų kalba Pietryčių Lietuvoje, arba jei imigrantai dėl darbo santykių patirtų diskriminaciją, ir jei apskritai Lietuvoje pablogėtų ekonominė situacija dėl COVID-19 pandemijos. Tačiau vilties teikia tai, kad dauguma Lietuvos piliečių valstybės ydas ir ekonominius sunkumus sieja ne su etninėmis mažumomis, grupėmis ar imigrantais ir pabėgėliais, o su valdžios vykdoma politika nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Nacionalizmas; 20 amžius; Ekonominis nacionalizmas; Etninės mažumos; Etniniai konfliktai; Imigrantai; Pabėgėliai; Ksenofobija; Nationalism; 20th century; Economic nationalism; Ethnic minorities; Ethnic conflicts; Immigrants; Refugees; Xenophobia.

ENBased on insights into economic nationalism, this article focuses on the forms of nationalism which were manifested in the relations between Lithuanians and ethnic minorities, groups, immigrants, and refugees in the independent state of Lithuania. The aim of this article is to highlight features of economic nationalism through an analysis of the relations between Lithuanians and ethnic minorities in two cases of independent Lithuania: 1) ethnic discrimination and ethnic conflicts in the 1930–1940 period; and 2) negative and religious xenophobic attitudes towards immigrants and refugees in the periods of the global financial crisis in 2008–2009 and the refugee crisis in Europe in 2015. This analysis enables us to explain the emergence of economic nationalism as well as its general and specific characteristics in Lithuania, i.e., the reasons triggering the outburst of negative, discriminatory, hostile, or religious xenophobic views of people in Lithuania towards ethnic minorities, groups, immigrants, and refugees. These views emerged during political, democratic, and refugee crises in Europe and the global financial crisis, and in some cases even resulted in physical violence against minorities – especially against Jews in the 1930s. [From the publication]

• Ar Lietuvos gyventojai jaučiasi saugūs? : subjektyvus saugumas kintančiame geopolitiniame kontekste / Diana Janušauskienė, Eglė Vileikienė, Laima Nevinskaitė, Ingrida Gečienė-Janulionė. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2017. 148 p.
• A. Smetonos valdžios politika žydų atžvilgiu (1927-1940) / Liudas Truska. Istorija. 2004, Nr. 59/60, p. 67-81.
• Jews in the former Grand Duchy of Lithuania since 1772 / edited by Šarūnas Liekis, Antony Polonsky, ChaeRan Y Freeze. Oxford ; Littman Library of Jewish Civilization, 2013. XIII, 509 p.
• Kai ksenofobija virsta prievarta : lietuvių ir žydų santykių dinamika XIX a. - XX a. pirmojoje pusėje / sudarytojai. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2005. 270 p.
• Kinų ir turkų imigrantai Lietuvoje / Karolis Žibas. Vilnius : Vaibra, 2014. 225 p.
• Lietuviai ir žydai nuo XIX a. pabaigos iki 1941 m. birželio : antisemitizmo Lietuvoje raida / Liudas Truska. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2005. 322 p.
• Lietuvių verslininkų sąjunga ir verslų "atlietuvinimo" sąjūdis (1930-1940 m.) / Liudas Truska. Istorija. 2003, Nr. 58, p. 39-51.
• Visuomenės nuostatos imigracijos atžvilgiu ir jų atsiradimo prielaidos / Giedrė Blažytė. Etniškumo studijos. 2015, Nr. 1, p. 107-134.