Lietuviška medžiaga Berlyno garso archyve ir lituanistinė A. Bezzenbergerio veikla pirmojo pasaulinio karo belaisvių stovyklose

LTStraipsnyje pristatoma Lietuvos mokslui dar nežinoma Berlyno Humboldtų universiteto Garso archyvo (Lautarchiv) lietuviška medžiaga. Tai kalbos ir muzikos garso įrašai, daryti I pasaulinio karo belaisvių stovyklose. Įrašų rinkimo darbą organizavo Karališkoji Prūsijos fonografijos komisija (Königlich Preußische Phonographische Kommission), kalbos duomenų rinkimo darbui vadovavo W. Doegenas. Publikacijoje daugiausia dėmesio skiriama žymaus baltisto A. Bezzenbergerio įnašui atrenkant pateikėjus pagal jų galėjimą atstovauti gimtajam dialektui. Ištyrus jo užpildytas anketas ir išklausius įrašus, matyti mokslininką išmanius lietuvių tarmių ypatybes ir metodologinius tarmių duomenų rinkimo principus, supratus naujų technologijų ‒ garso įrašymo ir atkūrimo ‒ svarbą kalbotyrai. Straipsnyje pristatomas ir paties projekto istorinis ir mokslinis kontekstas, pabrėžiama išlikusių garso įrašų vertė lietuvių tarmių dokumentavimo ir tyrimo istorijai. Konstatuojama, kad nors I pasaulinio karo metais daryti įrašai techniniu požiūriu nėra nepriekaištingi, jie tinka naudoti lyginamiesiems dialektologijos darbams, atskirų lietuvių kalbos tarmių raidos ir kitokiems geolingvistikos tyrimams. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šie įrašai ir su jais susijusi medžiaga gali svariai papildyti ir lietuvių folkloristikos istoriją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fonografija; Dialektologija; Kalbos dokumentavimas; Pirmasis pasaulinis karas, 1914-1918 (Didysis karas; World War I); Karo belaisvių stovyklos; Kalbininkai; Adalbertas Bezzenbergeris (Adalbert Bezzenberger); 20 amžius; Linguists; 20th century; Camps of war prisoners; Phonography; Dialectology; Language documentation.

ENThe article discusses the Lithuanian materials in the Sound Archive (Lautarchiv) of the Humboldt University of Berlin that are still unknown to the Lithuanian science. These include speech and music audio recordings made in World War I prisoner-of-war camps. The collection of recordings was organized by the Royal Prussian Phonographic Commission (Königlich Preußische Phonographische Kommission), and the language data collection was supervised by W. Doegen. The publication focuses on the contribution of the famous expert of the Baltic languages A. Bezzenberger in selecting respondents according to their ability to represent the native dialect. The study of the completed questionnaires and audio recordings reveals that the researcher knew the features of Lithuanian dialects and the methodological principles of dialect data collection and understood the importance of new technologies - sound recording and reproduction - for linguistics. The article also presents the historical and scientific context of the project itself. It emphasizes the value of the surviving sound recordings for the history of documentation and study of Lithuanian dialects. Although the recordings made during World War I are not flawless technically, they can be used for comparative dialectological research and investigation of the development of separate Lithuanian dialects, as well as other geolinguistic studies.

• Adalbertas Bezzenbergeris (1851-1922): asmenybės ir veiklos aktualizacija XIX amžiaus lietuvių tarmėtyros kontekste / Danguolė Mikulėnienė. Mažoji Lietuva: paribio kultūros tyrimai / sudarė Grasilda Blažienė, Nadežda Morozova, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Petro ofsetas, 2012. p. 111-129.
• Eduardo Volterio lietuvių tautosakos garso įrašai ir juose įamžinti senoviniai dainavimo būdai / Austė Nakienė. Tautosakos darbai 2011, 42, p. 170-193.
• The First sound recordings of Lithuanian speech and music: the fate of Eduard Wolter's collection in St. Petersburg, Vilnius and Berlin / Aleksey Andronov, Everita Andronova. Accessing the history of the Baltic Diaspora : Baltic Heritage Network´i konverents : 7.-10. juuli 2009 Tartu. Tartu: Baltic Heritage Network, 2010. P. 435-442.