Visuomenės nuostatų dichotomija: tolerancija versus nepakantumas?

LTNepakankamumas tapo viena iš globalių šiuolaikinio pasaulio problemų, kurios esmė slypi žmonių ir kultūrų skirtumų neigime ir slopinime. Šiame įžanginiame straipsnyje klausiama, ar ši tema aktuali Lietuvai, ar Lietuva išsiskiria savo netolerancija. Pabrėžiama, kad plintant nepakantumui tam tikrų etninių ir religinių grupių atstovams yra svarbi tyrinėtojų, ekspertų, politikų it vykdomosios valdžios atstovų reakcija į įvairias šiuolaikinio ekstremizmo apraiškas. Trumpai pristatomi paaiškinimai apie esminius veiksnius, kurie nulemia grupių santykius daugiatautėje visuomenėje, pristatomos strategijos, kurios galėtų sustabdyti ekstremizmą. Galiausiai, remiantis etninio nepakantumo monitorinio duomenimis, pateikiama pastarųjų metų etninės diskriminacijos tendencijų Lietuvoje apžvalga. Monitoringas (2000-2005) suteikia galimybę nagrinėti problemas užimtumo, būsto, įstatymų leidybos, švietimo sektoriaus srityse, smurtinio nepakantumo apraiškas. Straipsnyje pabrėžiama, kad viena svarbiausių pasipriešinimo ekstremizmui strategijų yra valstybės taikomos priemonės, įskaitant teisėsaugos institucijų vykdomą ekstremizmo persekiojimą.Reikšminiai žodžiai: Tolerancija; Ksenofobija; Etninė diskriminacija; Toleranc; Eksenophobia; Ethnic discrimination.

ENIntolerance became one of global problems in the contemporary world. It based on neglecting and restraining cultural differences of individuals. This introductive article addresses the following question: is this problem relevant to Lithuania, and may Lithuania be characterised as intolerant state. The author stresses, that in circumstances of developing intolerance to certain ethnic and religion groups, it is extremely important how researchers, experts, politics, and government react to manifestations of contemporary extremisms. The article indicates essential factors influencing relationships between social groups in international society and delivers strategies that may be used in order to stop extremism. At the end, the author presents an overview of ethnic discrimination in Lithuania based on data of the monitoring of ethnic intolerance conducted in 2000-2005. The information collected allows taking a look at manifestation of intolerance in occupation, accommodation, legal, and education sectors as well as discussing violent intolerance. The article underlines that one of the most main strategies resisting to the extremism is taking remedies at governmental level, including legal prosecution of extremists.