LTKiekvienas, prisiliečiantis prie Mažosios Lietuvos istorijos nuo XIX a. pabaigos, neatsiejamai susiduria su Jankumi. Nors Jankaus aplinkoje galima sutikti ir kitų jo bendražygių, pavyzdžiui, Vilių Bruožį, Joną Vanagaitį, Vydūną, Enzį Jagomastą, Adomą Braką, Jokūbą Stikliorių ir kt., kurie aktyviai darbavosi kultūriniuose ir lietuvybės baruose, aiškiau ar gana rezervuotai skelbę Mažosios ir Didžiosios Lietuvos bendrystės idėjas, tačiau tik Jankus išsiskyrė aktyviausiu bendravimu su Didžiosios Lietuvos lietuviais, pradedant nuo Auszros laikų (1883–1886), tad Kaunas itin taikliai monografijos pavadinime išskiria svarbiausius Jankų reprezentavusius veiklos aspektus: tautos vienijimą ir lietuvių spaudos kūrimą. Jeigu lietuvių spaudos kūrimą galima būtų suprasti kaip tam tikrą baigtinį procesą iki XIX–XX a. sandūros, kuriame ypač svarbus spaudos lotyniškais rašmenimis Lietuvoje draudimo laikotarpis (1864–1904), tai tautos vienijimą(si) galėtume matyti tiek kultūrinės veiklos formose iki Pirmojo pasaulinio karo, tiek autonominio Klaipėdos krašto integravimo į Lietuvos valstybę 1923–1939 m. politinėse batalijose. Tad akivaizdu, kad beveik 900 puslapių apimanti knyga yra dėsningas Jankaus gyvenimo ir veiklos užfiksavimo rezultatas. [Iš teksto, p. 360]Reikšminiai žodžiai: Domas Kaunas. "Martynas Jankus: tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas".