Uniting and polarising features of nationalism: the case of independent Lithuania in 1918 and in the 1990s

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Uniting and polarising features of nationalism: the case of independent Lithuania in 1918 and in the 1990s
Alternative Title:
Solidarizuojantys ir supriešinantys nacionalizmo bruožai: nepriklausomos Lietuvos atvejis 1918 ir 1990 m
Authors:
Janužytė, Audronė
In the Journal:
Socialinių mokslų studijos [Societal Studies]. 2021, Nr. 12 (1), p. 68–82
Subject Category:
LT
Etninės grupės / Ethnic groups; Šalies nepriklausomybė / National independence; 20 amžius; Lietuva (Lithuania); Rusija (Russia); Vokietija (Germany); Socialinė istorija / Social history.
Summary / Abstract:

LTLietuvos nepriklausomybės atkūrimą 1918 ir 1990 m. veikė du esminiai faktoriai. Išorinis faktorius – to meto tarptautinė politika ir šalies geopolitinė padėtis, kai susidūrė Rusijos / Sovietų Sąjungos ir Vokietijos nacionaliniai interesai dėl Lietuvos teritorijos. Dėl to po Pirmojo pasaulinio karo lietuviai atkuria valstybingumą, Antrojo pasaulinio karo metais jį praranda sovietams ir naciams okupavus šalį (1940–1990 m.) ir, pasibaigus Šaltajam karui bei ėmus byrėti Sovietų Sąjungai, 1990 m. kovo 11 d. skelbia Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Vidinis faktorius atkuriant Lietuvos valstybingumą XX a. buvo nacionalizmas kaip jungiantis ir solidarizuojantis lietuvių tautą judėjimas už savarankiškos valstybės sukūrimą. Straipsnyje, remiantis teorinėmis nacionalizmo įžvalgomis, dviem aspektais nagrinėjamas lietuvių politikų diskursas nacionalizmo klausimais: 1) nacionalizmo samprata ir jos esminiai bruožai, t. y. išryškinamos nacionalizmo koncepcijos, kuriomis remiantis konstruojamas politinis diskursas, kodėl lietuvių tauta turi teisę kurti nepriklausomą valstybę, ir 2) lietuvių požiūris į etnines mažumas, t. y. atskleidžiamas nepasitikėjimas etninėmis mažumomis kuriant tautinę valstybę 1918 m., taip pat tam tikra įtampa tarp lietuvių ir etninių mažumų atkuriant Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. Straipsnyje prieita prie šių išvadų: 1) lietuvių politikų nacionalizmo sampratoje galima įžvelgti dvi koncepcijas. Pirmoje koncepcijoje nacionalizmas apibrėžiamas kaip lietuvių tautos judėjimo ideologija ar politinis principas už valstybingumo atkūrimą, kuris tam tikrais laikotarpiais buvo prarastas (A. Voldemaras).Antroje koncepcijoje tautos apsisprendimas kurti savarankišką valstybę suvokiamas kaip etninis-tautinis principas / įstatymas, kuris remiasi „objektyviais ir etniniais“ faktoriais, jog kiekviena tauta, gyvenanti tam tikroje teritorijoje, kurios individus vienija bendra kilmė, kalba, istorija, tradicijos, kultūra ir nacionaliniai idealai, turi teisę būti savarankiška valstybė (P. Klimas). Svarbu akcentuoti, kad: 1) XX a. nacionalizmo teoretikų E. Gellnerio ir A. Smitho koncepcijos yra artimos lietuvių politikų nacionalizmo sampratoms ir lietuvių santykiuose su kai kuriomis etninėmis mažumomis galima įžvelgti tam tikrą įtampą ir priešiškumą, nes ne visos tautinės mažumos ar jų atstovai buvo linkę pritarti nepriklausomos Lietuvos idėjai 1918 ir 1990 m. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Nacionalizmas; Nepriklausomybė; 20 amžius; Etninės mažumos; Nationalism; 20th century; Independence; Ethnic minorities.

ENTwo critical factors influenced the restoration of Lithuanian independence in 1918 and in the 1990s. The external factor was composed of the international politics of the time and the geopolitical situation of the country. In the clash of the national interests of Russia (the Soviet Union) and Germany over the territory of Lithuania, Lithuanians first restored their statehood in 1918, then lost it under the Soviet and Nazi occupations of the country from 1940 to 1990, and then declared the independence of Lithuania on 11 March 1990, when the Soviet Union began to crumble after the end of the Cold War. The internal factor that united and mobilized the national movement of Lithuanians seeking the creation of an independent state in the 20th century was nationalism. Relying on theoretical insights into nationalism, this article examines two aspects of the discourse of Lithuanian politicians on issues of nationalism: 1) the concept of nationalism and its key features, i.e., highlighting the concepts of nationalism used for the construction of political discourse in an attempt to substantiate the right of the Lithuanian nation to build its independent state; and 2) Lithuanians’ attitude towards ethnic minorities, i.e., revealing their distrust of ethnic minorities when building the nation state in 1918, and certain tensions between Lithuanians and ethnic minorities when restoring the independence of Lithuania in 1990. [From the publication]

DOI:
10.13165/SMS-21-12-1-04
ISSN:
2029-2236; 2029-2244
Subject:
Istorija / History
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/94132
Updated:
2022-04-03 20:02:18
Metrics:
Views: 27    Downloads: 5
Export:
Download