Atviroji visuomenė ir organiškoji valstybė

LTStraipsnyje gretinamos atvirosios visuomenės ir organiškosios valstybės sampratos. Aptariama atvirosios visuomenės koncepto atsiradimo genezė ir išryškinamos pamatinės jos prasmės Henri Bergsono ir Karlo Popperio tekstuose. Abiejų sąvokos kūrėjų koncepcijoms būdingi bendri bruožai – siekiai filosofiškai pagrįsti tarptautinį bendradarbiavimą, taiką, demokratiją, socialinį teisingumą, nuolatinės institucijų reformos būtinybę. Tačiau pagrindimo pobūdis skiriasi. Popperio nuomone, tam užtenka racionalaus dialogo ir būtina svarstyti paties racionalumo modalumus. Priešingai tam tikroms istoriografijoje įsitvirtinusioms nuomonėms, Bergsonas neneigia racionalumo būtinybės atvirosios visuomenės formavimosi koncepcijoje, bet siekia nuodugnesnio jo antropologinio pagrindimo trukmės intuicijoje. Abiem atvejais atvirosios visuomenės koncepcija buvo sukurta reaguojant į laikotarpio problemas ir dvasią. Į tas pačias problemas reagavo ir Lietuvos mąstytojai, sukūrę organiškosios valstybės teoriją. Ir turiniu, ir antropologiniu pagrindimu organiškoji valstybė struktūriškai atitinka Popperio, o ypač Bergsono, atvirosios visuomenės koncepciją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Henris Bergsonas (Henri Bergson); Karlas Popperis (Karl Popper); Filosofai; Atviroji visuomenė; Politinė filosofija; Filosofinė antropologija; Organiškoji valstybė; Political philosophy; Open society; Organic State; Antropology.

ENIn this paper, the concepts of open society and organic state are compared. A genesis of the emergence of the concept of open society is performed, and its foundational meanings, as drawn in the texts of Bergson and Popper, are highlighted. The conceptions of both creators of the concept are characterized by common features – striving to substantiate philosophically international cooperation, peace, democracy, social justice, and the necessity of the constant reform of institutions. However, the nature of this substantiation differs. In Popper’s mind, a rational dialogue is sufficient for this, and it is necessary to discuss the modalities of rationality itself. Contrary to certain opinions that are established in historiography, Bergson does not deny the necessity of rationality in the formation of open society, but seeks its deeper anthropological substantiation in the intuition of duration. In both cases, the conception of open society was created as a reaction to the problems and spirit of the time. Lithuanian thinkers reacted to the same problems and created the theory of organic state. Organic state, both from the perspective of its content and anthropological substantiation, structurally corresponds to the conception of open society of Popper and, especially, to that of Bergson. [From the publication]

• Atviroji visuomenė Henri Bergsono supratimu: jos politinės raiškos ir antropologinis pagrindimas / Povilas Aleksandravičius. Politologija. 2021, Nr.3 (99), p. 41-63.
• Europa kaip mąstymo būdas: atviros visuomenės pagrindai / Povilas Aleksandravičius. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2019. 127 p.
• Europa Lietuvoje: filosofinės ir juridinės atviros visuomenės raidos interpretacijos / Povilas Aleksandravičius, Camille Riquier, Vytautas Šlapkauskas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2019. 125 p.
• Kuriančioji emocija ir demokratijos suvokimas H. Bergsono filosofijoje / Povilas Aleksandravičius. Problemos. 2021, t. 99, p. 8-20.
• Lietuva, kurios nebuvo. Pilnutinės demokratijos svarstymai ir vertinimai / sudarytojai. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2016. 587 p.
• Socialinio atvirumo kilmė ir prasmė Bergsono ir Popperio mąstyme / Povilas Aleksandravičius. Problemos. 2019, t. 95, p. 55-66.
• Tarp įsitikinimo ir atvirybės: pilnutinės demokratijos ištakos, kontekstai ir perspektyvos / Povilas Aleksandravičius, Laurynas Peluritis. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2023. 115 p.