LTTyrėjų kompetencija nekelia abejonių – joms tai nėra nepažįstama tyrimų problema. Mastianica-Stankevič šį Davainio-Silvestraičio Dienoraštį naudojo ankstyvesniame tyrime, o Venckienė yra analizavusi ne vieno lietuvių nacionalizmo veikėjo, ideologinių XIX a. grupių santykį su bendrine kalba. Abi Dienoraščio rengėjos turi svarų akademinį įdirbį – jį parodo šio tyrimo visuma ir literatūros sąrašas. Atkreipčiau dėmesį, kad tyrėjos pateikia savarankiškus tyrimus įvadiniuose straipsniuose, tačiau juose demonstruoja tyrimo vientisumą, remiasi viena kitos naujomis įžvalgomis ir tai rodo ne formalų bendradarbiavimą, o bendrą tyrimą. Pavyzdžiui, Jurgita Venckienė nagrinėjo Davainio-Silvestraičio lietuvių kalbą, jo dėmesį lietuvių kalbos procesams Dienoraštyje ir straipsnyje pastebėjo, kad Davainis-Silvestraitis domėjosi ir lietuvių kalbos istorija – tą liudija išlikę jo darbų rankraščiai. „Susidomėjimą lietuvių kalbos gramatika rodo jo archyve išlikęs hektografuotas gramatikos Trumpas lietuviškos gramatikos konspektas (toliau ‒ TLGK) egzempliorius“ (p. 83). Beje, kaip nurodyta išnašoje, šį TLGK egzempliorių LLTIBR surado dr. Mastianica-Stankevič ir ši gramatika Lietuvos bibliografijoje nėra fiksuota. Smagu ne tik dėl vykusio tarpdisciplininio tyrimo, bet ir dėl to, kad kvalifikuotas ir kantrus tyrimas sudaro galimybę lituanistiniam paveldui vis pasipildyti identifikuotais naujais šaltiniais. [Iš teksto, p. 387-388]Reikšminiai žodžiai: Olga Mastianica-Stankevič, Jurgita Venckienė. "Mečislovas Davainis-Silvestraitis, Dienoraštis 1904-1912".